Bazinė palūkanų norma euro zonoje dar keletą metų išliks žema. Europos centrinio banko sprendimą ją didinti ar palikti tokią, kokia yra dabar, lemia vienintelis kriterijus – infliacijos lygis, kuris šiuo metu yra itin žemas. Taip 15min.lt teigė trys garsūs šalies ekonomistai – SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėdas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Palūkanų normos kėlimas po kelių metų – neišvengiamas
„Tikimės, kad šiais ir kitais metais palūkanos liks labai žemame lygyje. Galbūt koks nors techninis pakėlimas (palūkanų) ir bus, kai Europos centriniui bankui (ECB) neišlaikys nervai ir jis nuspręs taip padaryti“, – sakė Ž.Mauricas.
„Dar pora metų galime tikėtis žemų palūkanų, tačiau kalbant apie ilgesnį laikotarpį, yra nemaža grėsmė, kad palūkanos bus keliamos sparčiau. Centrinių bankų balansai išsipūtę, stengiamasi į rinką įmesti kuo daugiau pinigų, o tai anksčiau ar vėliau sukels infliaciją ir tada palūkanų kėlimas bus neišvengiamas“, – sakė Ž.Mauricas.
„Nordea“ banko ekonomisto teigimu, infliacijos augimas jau pastebimas JAV ir tikėtina, kad šiais metais ši šalis gali padidinti bazinę palūkanų normą. JAV pavyzdžiu gali pasekti Didžioji Britanija, o po to ateis ir euro zonos eilė.
„Nordea“ banko ekonomisto teigimu, infliacijos augimas jau pastebimas JAV ir tikėtina, kad šiais metais ši šalis gali padidinti bazinę palūkanų normą.
Ilgalaikės palūkanos, pasak Ž.Maurico, gali pradėti kilti jau 2015 m. antroje pusėje.
„Jeigu JAV pakels trumpalaikes palūkanas, ilgalaikės palūkanos euro zonoje taip pat pradės kilti“, – tvirtino Ž.Mauricas ir sakė netikintis, kad gali egzistuoti dideli skirtumai tarp JAV federalinio rezervų banko ir ECB vykdomos politikos.
Kitu atveju doleris dar labiau stiprėtų, o euras ir toliau silpnėtų.
„Euras taps per daug silpnas ir turės būti kažkas daroma. JAV tai tikrai nepatiks, nes Europa būtų labai konkurencinga, ypatingai Vokietijos gamintojai“, – teigė Ž.Mauricas.
ECB sprendimą lemia tik infliacijos rodikliai
Ž.Mauricas priminė, kad JAV federalinis rezervų bankas, prieš priimdamas sprendimą dėl bazinės palūkanų normos pakėlimo, atsižvelgia į infliaciją ir nedarbo lygį, o tuo tarpu ECB kreipia dėmesį tik į vieną rodiklį – infliaciją. Dėl šios priežasties bazinės palūkanų normos kėlimo galima tikėtis vos pradėjus kilti infliacijai.
„Dabar visi žiūri į naftos kainą. Naftai brangstant, stiprėja euras, nes visi galvoja, kad ECB nuspręs kelti palūkanas“, – sakė Ž.Mauricas.
-
Australijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki rekordinių 2 proc.
-
Lietuvos bankas dar labiau apsunkino galimybę pasiskolinti būstui
-
Nauji skolinimosi nuostatai: apsauga nuo nepakeliamų skolų ar grėsmė svajonėms apie nuosavą būstą?
-
Indijos centrinis bankas trečią kartą per metus sumažino bazinę palūkanų normą
Be to, jo teigimu netiesiogiai su infliacija, bet su bendru ekonomikos augimu yra susijęs ir Graikijos skolų krizės klausimo sprendimas.
SEB banko ekonomistas G.Nausėda taip pat tikino, kad šiuo metu nėra matoma jokių požymių, kad per artimiausius kelerius metus ECB nuspręstų pakelti bazinę palūkanų normą.
„2015 – 2016 m. tikriausiai jokių judesių nebus“, – įsitikinęs SEB banko ekonomistas.
Ekonomika atsigauna lėtai, dėl to kalbėti apie bazinės palūkanų normos pajudėjimą šiandien yra gana sudėtinga, – tikina G.Nausėda.
„Ekonomika atsigauna lėtai, dėl to kalbėti apie bazinės palūkanų normos pajudėjimą šiandien yra gana sudėtinga“, – tikina G.Nausėda.
Jis taip pat sakė, kad sprendimas dėl didesnės bazinės palūkanų normos gali būti priimtas tik esant didesnei infliacijai bei gerokai spartesniam ekonomikos augimui.
„ECB nori didesnės infliacijos, o jos nepaskatinsi keldamas palūkanų normą, reikia daryti atvirkščiai“, – sakė G.Nausėda.
Graikijos skolos ir naftos kaina įtakos neturi?
Vis dėl to, SEB banko prezidento patarėjas neigė, kad Graikijos skolų krizė daro įtaką ECB palūkanų normos politikai.
„Palūkanų normų politika būtų buvusi tokia pati, ar Graikijos skolų krizė būtų buvusi, ar ne“ – tvirtino G.Nausėda.
Mintį, jog JAV sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą darys tiesioginę įtaką ECB palūkanų politikai, G.Nausėda vertina skeptiškai.
Tiesa, jis pritarė Ž.Maurico minčiai, kad naftos kainų kilimas gali paskatinti ECB padidinti bazinę palūkanų normą: „Tačiau dabar per anksti apie tai kalbėti, kainos vis dar yra per daug žemos“.
Tačiau mintį, jog JAV sprendimas padidinti bazinę palūkanų normą darys tiesioginę įtaką ECB palūkanų politikai, G.Nausėda vertina skeptiškai.
„Neatsiras spaudimo euro zonai. Tai turės tik nedidelę psichologinę įtaką“, – komentuodamas galimo Vašingtono sprendimo pakelti palūkanų normas pasekmes euro zonai teigė G.Nausėda.
Didesnė palūkanų norma – tik po didesnių atlyginimų
Tai, kad euro zonos bazinė palūkanų norma neturėtų didėti dar keletą metų, o konkrečiai iki 2017 m., sakė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis. Jo tvirtinimu, tikimybė, kad palūkanų norma bus padidinta iki šių metų pabaigos, yra beveik lygi nuliui.
Infliacijos užuominų nėra, dėl to nereikia bijoti, kad gal didėti palūkanos, – apie galimą artimiausių kelerių metų ECB politiką kalbėjo N.Mačiulis.
„ECB laukia atlyginimų didėjimo ir dėl to susiformuosiančių infliacinių lūkesčių“, – sakė N.Mačiulis ir pridūrė, kad JAV federalinio rezervų banko sprendimas padidinti palūkanų normą neturės įtakos centrinio euro zonos banko sprendimui.
„Infliacijos užuominų nėra, dėl to nereikia bijoti, kad gal didėti palūkanos“, – apie galimą artimiausių kelerių metų ECB politiką kalbėjo N.Mačiulis.
