9-erius bankų klientus gynusi LBKA nutraukia veiklą. Paskutinis jos trinktelėjimas durimis – pabaigtas būsto paskolų sutarčių tyrimas. Rezultatai, atrodytų, itin blogi – sutartys ir nepalankios, ir painios, ir brangios, ir galimai prieštarauja įstatymams.
Su tuo nesutinka Lietuvos bankų asociacija: bankai yra skaidrus ir atsakingas verslas, laikosi visų įstatymų ir rūpinasi tikslia informacija.
Lietuvos bankas pasveikino klientų atstovų iniciatyvą, tačiau skeptiškai vertina LBKA išvadas – jas reikės patikrinti. Anot institucijos, įstatymai galioja visiems, už jų nesilaikymą grėstų sankcijos, todėl bankai atidžiai jų laikosi.
Kaip bebūtų, Lietuvoje skolų našta yra viena iš didesnių euro zonoje. Europos centrinio banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje būsto paskolų kaina lenkia daugumą kitų zonos valstybių – palyginamasis metinis palūkanų dydis siekia 2,41 proc., kai vidurkis – 1,81 proc. Suomiai džiaugiasi mažiausiomis palūkanomis – vos 0,89 proc.
Bandė burti bankų klientus, o rezultatas: „joks“
15min kreipėsi į ilgametį bankų klientų gynėją R.Paukštę dėl atlikto būsto paskolų sutarčių tyrimo, tačiau LBKA vadovas paaiškino, kad tai bus paskutiniai komentarai – asociacija nutraukia veiklą.
„Mūsų asociacija, aš – baigiu šitą veiklą. Matau, kad ji mažai aktyvi, nepavyksta mums pasiekti nieko ypatingo ir yra tik tos nieko nelemiančios kalbos. Tad mes kaip ir nutraukiame šį užsiėmimą“, – sako R.Paukštė.
Jis pripažįsta, kad asociacija pralaimėjo ir nepritraukė didelio narių skaičiaus.
„Daug kalbame, kad uždarome bankų skyriai, kad Lietuva padalinta į dvi dalis – kurie naudojasi internetu ir didelę dalį tų, kurie nesinaudoja. Vieni turi vienokias galimybes ir sąlygas, kiti turi nepalyginamai blogesnes sąlygas, o tai yra patys jautriausiai ir sudėtingiausiai gyvenantys žmonės. Ką mes čia bešnekėtume, rezultatas, deja, yra joks. Norėdamas pervesti grynuosius pinigus banko skyriuje, tu sumokėsi 5 eurus, tai yra vidutinis valandos atlyginimas“, – sako R.Paukštė.
LBKA vadovas aiškina, kad viltasi asociaciją užauginti į didesnę, kuri galėtų daryti poveikį, kadangi „visi ES piliečiai turi teisę į prieigą prie nebrangių kreditų, bankinių paslaugų – o pas mus šito nėra“.
„Mes nesugebėjome priešpastatyti savo argumentų prieš bankų profesionalų elgesį“, – pripažįsta R.Paukštė.
Jis liūdnai juokauja: anksčiau Kaišiadorių gyventojai juokėsi iš Elektrėnų gyventojų, kurie atvažiuodavo čia į banko skyrių susitvarkyti finansinių reikalų, o dabar jau abiejų miestų gyventojai turi važiuoti į Kauną.
„Mūsų bankų sektoriuje konkurencija vyksta atvirkščiai – jei vienas bankas pakelia įkainius, tai kiti iš paskos pakelia irgi. Kai normaliame versle atvirkščiai – jei kas nors nuleidžia įkainius, visi kiti priversti nuleisti“, – teigia R.Paukštė.
Įvertino: sutartys – nepalankios
Prieš nutraukdama veiklą LBKA atliko tyrimą ir įvertino trijų didžiausių bankų būsto paskolų sutartis. Tyrimą finansavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Įvertintų trijų didžiausių bankų sutartys gavo po minuso ženklą: vartotojoms jos nenaudingos, sudėtingos, neatitinka įstatymo, įkainiai – dažnai maksimalūs.
Su tuo griežtai nesutinka Lietuvos bankų asociacija, išvadomis abejoja ir Lietuvos bankas. Tačiau dėkoja asociacijai už finansinio ugdymo iniciatyvą.
Mokesčiai – kone maksimalūs
LBKA nustatė, kad visi bankai taiko sutarties sudarymo mokestį. Visi bankai taiko 0,4 proc. kredito sumos tarifą, tačiau taip pat taiko ir minimalią sumą, kuri mažiausia yra „Luminor“ banke – paskolos sutarties sudarymas kainuos mažiausiai 140 eurų.
SEB bankas vienintelis netgi išmokant gautos paskolos lėšas taiko kredito išmokėjimo mokestį, tiesa nedidelį – nuskaičiuoja 3 eurus.
SEB ir „Luminor“ papildomai taiko „įsipareigojimų mokestį“ už nepanaudotą paskolos dalį – įprastai 0,4 proc. nuo nepanaudotos paskolos dalies. Tiesa, jei palūkanos fiksuotos, „Luminor“ nuskaičiuos 2,5 proc. nepanaudotos paskolos dalies.
Paskolos sutarties keitimas itin skausmingas visuose bankuose: SEB banke jis nebus mažesnis nei 150 eurų, o kai kuriais atvejais gali siekti ir 3,5 proc. kredito likučio.
„Swedbank“ gavo blogiausią galimą LBKA įvertinimą už sutarties keitimų apmokestinimą – minus 5 balus. Mat „Swedbank“, kai keičiamos palūkanų normos ar maržos, pritaikys 0,4 proc. negrąžintos paskolos sumos mokestį, tačiau ne mažiau 180 eurų. 180 eurų tektų pakloti ir keičiant paskolos terminus, užtikrinimo priemones ar kitas sąlygas. Apžvalgoje kritikuojamas neapibrėžtumas dėl mokesčio taikymo – galimas ir 1,5 proc. mokestis nuo negrąžintos paskolos sumos, ir didesnis.
„Toks neapibrėžtumas dėl mokesčio (įkainio) dydžio yra nepalankus vartotojo atžvilgiu bei turėtų būti į tai atsižvelgiama prieš sudarant būsto paskolos sutartį“, – teigiama apžvalgoje.
„Luminor“ už būsto paskolos pakeitimus atrieks ne mažiau 150 eurų, arba 0,5 proc. paskolos sumos. Tačiau tam tikrais atvejais paprašys ir daugiau – sumokėti iki 3 proc. likusio kredito sumos kompensaciją, kai keičiama kredito valiuta, trumpinamas palūkanų normos galiojimo laikotarpis ar pan.
Bankai įkainius gali kaitalioti neteisėtai
Su NT įkeitimu susijusio kredito įstatyme bankams nustatyta pareiga nurodyti taikomų įkainių keitimo tvarką. „Deja, nė viena iš vertintų būsto kreditų sutarčių neatitinka šio reikalavimo“, apibendrinama LBKA apžvalgoje.
„Visose vertintose kredito sutartyse nustatytos sąlygos, reglamentuojančios banko paslaugų mokesčių (įkainių) keitimo tvarką, laikytinos nesąžiningomis bei neteisėtomis“, – teigiama tyrimo santraukoje.
Pažymima, kad SEB banko kredito sutarties atveju įkainių keitimo tvarka apskritai nėra aiški, o pagal likusių dviejų bankų kredito sutartis bankai faktiškai turi teisę bet kada savo nuožiūra pakeisti taikomus įkainius.
„Visose vertintose kredito sutartyse buvo nustatyta, kad bankams sudarytos prielaidos nepagrįstai atsisakyti tenkinti kredito gavėjų prašymus dėl perteklinių įsipareigojimų užtikrinimo priemonių atsisakymo“, – teigiama tyrimo santraukoje ir pažymima, kad SEB ir „Swedbank“ sutartys suteikia teisę atsisakyti tenkinti prašymus dėl bet kokios priežasties.
Bankai į sutartis įtraukę ir atvejų, kuomet iš paskolų gavėjų gali paprašyti įkeisti papildomo turto. „Luminor“ kredito sutartyje yra įtvirtintas vienas toks atvejis, SEB banko sutartyje – 2 atvejai, o „Swedbank“ – daugiau nei 20 atvejų, skaičiuoja LBKA.
O kada bankai gali didinti palūkanų maržą? SEB banko kredito sutartyje yra nustatytas 1 banko maržos didinimo pagrindas, „Swedbank“ – 10, o „Luminor“ – 11 maržos didinimo pagrindų.
„Dalis „Swedbank“ bei „Luminor“ kredito sutartyse nustatytų maržos didinimo pagrindų laikytini neteisėtais, t. y. prieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams“, – vertinama tyrime.
Daugiausiai maržą galėtų padidinti SEB (1,5 proc. punkto), o kiti bankai – 1 proc. punktu.
LBKA nustatė ir tai, kad visi bankai taiko maksimalius delspinigių dydžius, o „Luminor“delspinigių dydis kai kuriais atvejais netgi gali viršyti teisės aktuose nustatytą maksimalų dydį.
Norint kreditą grąžinti iš anksto, SEB ir „Luminor“ pritaikys iki 3 proc. siekiantį tarifą nuo grąžinamos sumos, „Swedbank“ tokio mokesčio netaiko.
„Įvertinus būsto kredito sutartyse nustatytus sutarčių vienašališko nutraukimo pagrindus, buvo nustatyta, kad visose vertintose kredito sutartyse yra dalis neteisėtų kredito sutarties nutraukimo pagrindų. Be to, SEB banko bei „Swedbank“ kredito sutartyse nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo procedūra iš dalies neatitinka teisės aktų reikalavimų“, – teigiama tyrime.
Visos kredito sutartys buvo įvertintos su minuso ženklu, o tai, anot LBKA, reiškia, kad jos yra nepalankios vartotojų atžvilgiu.
R.Paukštė: tai svarbiausia gyvenimo sutartis
Pats LBKA vadovas aiškina, kad tyrimo tikslas – parodyti žmonėms, kokios svarbios jų sudaromos sutartys.
„Dabar žmonės paprastai nelabai jų ir skaito. O nelabai gali jų ir skaityti, nes bankai prisideda prie to, kad tos sutartys nebūtų įskaitomos ar suprantamos. Tą galima pamatyti iš jų apimties, kokia kalba jos parašytos. Tai labai ilgos sutartys“, – sako R.Paukštė.
47-73 tūkst. spaudos ženklų apimties sutartys sudarytų 26-41 puslapį įprastu šriftu.
„Tai yra svarbiausia sutartis gyvenime, nes suma yra didžiulė, laikotarpis labai ilgas, per tą laikotarpį kas nutiks – niekas iš anksto negali pasakyti. O tos sutartys yra tokios, kad žmogus neturi pakankamos kompetencijos ir patyrimo jas įvertinti“, – sako R.Paukštė.
Jis patikina, kad visos sutartys turi esminių trūkumų, yra nepalankios vartotojams ir prieštarauja įstatymams.
„Iš tiesų manau, kad teisme nebūtų sunku įrodyti, kadangi sutartyje negali būti dalykų, kurių žmogus iš anksto nežino, o bankas gali pasielgti taip, kaip jis nori – savo nuožiūra nustatyti kažkokius mokesčius, keisti jų dydį arba kažkokias sąlygas“, – įsitikinęs R.Paukštė.
Jis apskritai kritikuoja sutarčių sudarymo principą – tai dviejų šalių susitarimas, tačiau vienai pusei už tai reikia susimokėti.
„Paprastai, jei mes sudarome sutartį, tai abi pusės susipažįsta, įvertina, ar abiem pusėms sutartis tinka, ar ne. Šiuo atveju bankai nėra niekam įpareigoti rodyti tų sutarčių, derinti jų, jie jas rašo taip, kaip jiems atrodo geriau, gindami banko interesus, o iš vartotojų pusės to niekas neprižiūri. (...) Detalė – daugelyje sutarčių yra įdėtas mokestis už tą sutarties sudarymą. Bankai sudaro sutartis sau naudingas, vienpusiškas, o žmogus sumoka mokestį už tą sutarties sudarymą. Gana didelį mokestį“, – apgailestauja LBKA vadovas.
Jis piktinasi, kad kai kuriose sutartyse bankų palūkanos apskaičiuojamos pagal formules, kuriose įtraukta neaiškių kintamųjų, jais „galima manipuliuoti“, arba jie aiškiai neatskleisti.
R.Paukštė viliasi, kad tyrimas nenuguls „į stalčių“ ir pradėtą darbą tęs VVTAT, į išvadas dėmesį atkreips ir bankai, kuriems tyrimas buvo pristatytas.
Bankų atstovas: naudinga ugdant finansinį raštingumą
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius patvirtino susipažinęs su tyrimo rezultatais, tačiau jo verte suabejojo – „prisideda prie finansinio raštingumo ugdymo“.
„Būsto kredito sutarčių apimtį, turinį, netgi ikisutartinės informacijos teikimą detaliai reglamentuoja su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas. Bankai yra ne tik griežtai reguliuojamas, bet ir skaidrus bei atsakingas verslas. Laikomės visų nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių jų veiklą, bei Lietuvos banko reikalavimų. Be to, nuolat rūpinamės, kad gyventojai gautų tikslią informaciją apie mūsų veiklą ir teikiamas paslaugas“, – patikina M.Zalatorius.
Tačiau tyrimas, anot jo, gali būti naudingas kitu aspektu.
„LBKA atliktas kelių bankų būsto kredito sutarčių palyginimas prisideda prie finansinio raštingumo ugdymo. Parodydami gyventojams, kaip galima analizuoti skirtingus rinkos pasiūlymus, atpažinti skirtumus ir jų pagrindu priimti finansinius sprendimus, ugdome atsakingą bei finansiškai raštingą klientą. Šioje srityje matome svarų šios organizacijos indėlį“, – sako M.Zalatorius.
Daugiausia klausimų kelia tyrimo metodologija.
„Pavyzdžiui, rinkoje veikia dvigubai daugiau kredito įstaigų nei trys tyrime gvildenami bankai. Manome, kad visuomenė neturėtų būti klaidinama į skambius apibendrinimus įvelkant labai fragmentiškas įžvalgas“, – sako M.Zalatorius.
Lietuvos banko atstovas: gera iniciatyva, peržiūrėsime
Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Mindaugas Šalčius sveikina klientų iniciatyvą, tačiau gauti rezultatai jo neįtikina.
„Mes sveikiname pačią iniciatyvą, kad vartotojų asociacijos bando atlikti nepriklausomą analizę, ir visokeriopai remiame bandymą palyginti skirtingų rinkos dalyvių produktus, teikti rekomendacijas vartotojams. Tačiau dėl pačių išvadų ir interpretacijų aš būčiau linkęs susilaikyti“, – sako M.Šalčius.
Anot jo teiginiai, kad sutartys neatitinka įstatymų, „švelniai tariant, sutirštinti“.
„Būsto paskolų įstatymas galioja jau daugiau kaip pusantrų metų ir mes iš tiesų vertiname, ar tos sutartys neprieštarauja įstatymams, taip pat reaguojame į skundus, jei tokių gauname. Kažkokių esminių principinių neatitikimų įstatymui mes nesame nustatę. Tyrimą, be abejo, mes peržiūrėsime, ir jei informacija pasitvirtintų, be abejo, mes reaguosime“, – sako M.Šalčius.
Anot jo, jei bankai pažeistų įstatymą, ne tik privalėtų ištaisyti sutarčių trūkumus, tačiau grėstų ir atitinkamos „poveikio priemonės“.
„Įstatymo pažeidinėti negalima niekam, tame tarpe ir bankams“, – patikina M.Šalčius.
Palūkanos – didesnės už ES vidurkį
Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, Lietuvoje bankų taikomos palūkanos būsto paskoloms yra didesnės už euro zonos vidurkį. Pernai lapkritį jos siekė 2,41 proc., kai euro zonos vidurkis – 1,81 proc.
Mažiausia būsto paskolų našta tenka suomiams, portugalams ir slovakams – atitinkamai 0,89, 1,36 ir 1,47 proc. Didžiausios palūkanos tenka graikams, airiams ir latviams – 2,82-3,15 proc.
Didesnių palūkanų Lietuvoje nepaaiškintų čia bankų patiriama rizika – šalies kredito reitingas (A) yra aukštesnis, nei pvz., Portugalijos (BBB-), Italijos (BBB) ar Ispanijos (A-), nors šiose šalyse gyventojų mokamos palūkanos yra žemesnės.
