Štai 12 svarbiausių paramos priemonių gyventojams, numatytų 2023 m. valstybės biudžete.
15min taip pat sukūrė interaktyvų įrankį „Biudžetas: sprendžiu aš“, kur kviečia pabandyti sudaryti savo valstybės biudžeto projektą: nuspręskite, kam reikėtų skirti daugiau ar mažiau išlaidų ir kaip surinkti daugiau pajamų. Specialų polapį rasite ČIA.
1. Pensijos
Kitąmet vidutinė pensija didės 60 eurų – nuo 482 iki 542 eurų, o vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą – 65 eurais, t. y. 12 proc.: nuo 510 iki 575 eurų.
Patikslinus valstybės biudžeto projektą numatyta papildomai skirti 27,6 mln. eurų mažų pensijų priemokoms dėl prognozuojamo didesnio minimalių vartojimo poreikių dydžio. Vidutinis priemokos dydis – 31,17 eurų.
Padidinus minėtą dydį, papildomai didesnę priemoką gaus per 64 tūkstančius žmonių, teigia Finansų ministerija.
2023 m. planuojama toliau pensijas indeksuoti didinant bazinę pensiją ir apskaitos vieneto vertę, kuri lemia individualios pensijos dalies dydį.
Šiemet pensijos buvo didintos du kartus: sausį – vidutiniškai 12 proc., o liepą – dar 5 proc.
2. Vienišo asmens išmoka
Vienišo asmens išmoka paaugs 3 eurais ir sieks 35 eurus. Ją gaus 240 tūkst. vienišų žmonių su negalia ir pensinio amžiaus žmonių.
Kitais metais vienišo asmens išmoka, kaip ir šiemet, bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
3. Kompensacijos už elektros kainas
Finansų ministerija kitų metų biudžeto projekte numato kompensuoti dalį elektros kainų kilimo: tiek esantiems visuomeniniame tiekime, tiek ir pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją.
Prognozuojama, kad kitų metų pirmąjį pusmetį vidutinė elektros kaina rinkoje sieks 63,5 ct/kWh, o antrąjį pusmetį – 52,4 ct/kWh. Tad siekiant sušvelninti šį kainų šuolį, Vyriausybė numačiusi visuomeninio elektros tiekimo kainas kitų metų pirmąjį pusmetį fiksuoti ties 28 ct/kWh riba, o antrąjį pusmetį – ties 33 ct/kWh.
Pasirinkę nepriklausomą tiekėją taip pat gaus kompensacijas.
4. Kompensacijos už dujų kainas
Kompensacijų gali tikėtis ir gyventojai, kurie naudoja dujas namų šildymui ar maisto gamybai.
Dujų kaina vartotojams turėtų didėti ne daugiau kaip 40 proc. Preliminariai skaičiuojama, kad naudojantiems dujas šildymui tarifas su kompensacija būtų 1,07 euro už kubinį metrą (dabar – 77 centai), o naudojantiems jas maistui gaminti – apie 1,33 euro (dabar yra 1,03 euro).
Pirmajame biudžeto projekte dujų ir elektros kainų kompensavimui gyventojams buvo numatyta 812 mln. eurų, tačiau pastaruoju metu pingant energetiniams ištekliams ir atnaujinant kainų prielaidas kitiems metams, numatoma sutaupyti 98 mln. eurų.
5. Nulinis PVM šildymui
Kitą šildymo sezoną numatoma pratęsti nulinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
Centralizuotam šildymui Lietuvoje ne vienerius metus galiojo lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, tačiau dėl pabrangusių energetinių išteklių šių metų vasarį Seimas laikinai įvedė 0 proc. PVM tarifą šildymui.
PVM lengvata 2022–2023 metų šildymo sezonui atsieis 54 mln. eurų.
6. Kompensacijos šildymui
Dėl kylančių energetikos išteklių kainų šį sezoną dėl šildymo ir karšto vandens kompensacijų kreipiasi ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
Vyriausybės patvirtintame 2023 m. valstybės biudžeto patobulinimo projekte siekiant energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo, papildomai būsto šildymo kompensacijoms numatyta skirti 16 mln. eurų.
Apie tai, kokias sąlygas reikia atitikti, norint gauti kompensaciją, skaitykite čia: Viskas apie būsto šildymo išlaidų kompensaciją: pasitikrinkite, ar ji jums priklauso.
7. Vaiko pinigai
Kitąmet vaiko pinigai augs maždaug šešiais eurais iki 85,75 eurų, daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidėtų iki 136,22 euro.
8. Bazinė socialinė išmoka
Nuo 2023 m. didėja ir bazinė socialinė išmoka, kuri sudarys 49 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka vaikui 2023 m. didės nuo 506 iki 539 eurų.
9. Minimali mėnesinė alga
Kitąmet minimali mėnesinė alga (MMA) išaugs nuo dabar esančių 730 iki 840 eurų – vadinasi, 110 eurais „ant popieriaus“, arba apie 15 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad tai yra vienas reikšmingiausių MMA padidėjimų šalies istorijoje. Paskutinį kartą MMA daugiausiai kilo šių metų pradžioje, kada padidėjo 88 eurais „ant popieriaus“, arba 13,7 proc.
Tiesa, „M Capital“ lektorė Milana Jonikienė apie pajamas, mokesčius ir lengvatas teigia, kad nors tai bus vienas didžiausių MMA padidinimų istorijoje, infliacija, Lietuvoje jau viršijanti 20 proc., šį 15 proc. padidinimą „suvalgys“.
Dirbantiems ne visu etatu turėtų būti aktualu tai, kad minimalus valandinis atlyginimas bus didinamas iki 5,14 eurų (anksčiau buo 4,47 eurų).
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. MMA padidinimas palies apie 140 tūkst. dirbančiųjų, arba vidutiniškai apie 26 tūkst. dirbančių visą darbo laiką šalies gyventojų. 2022 m. liepos mėnesio „Sodros“ duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 18 tūkst.
Iš valstybės biudžeto minimalios algos padidinimui prireiks 37,6 mln. eurų.
10. Neapmokestinamųjų pajamų dydis
Siekiant didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas ir stiprinti paskatas dirbti, siūloma didinti ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – iki 625 eurų.
NPD padidės 15,7 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“. NPD didinant sparčiau nei MMA, uždirbančiųjų minimalųjį atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo kitąmet paaugs 83 eurais: 66,5 eurais dėl MMA didinimo ir 17 eurų dėl NPD didinimo.
NPD padidinimas biudžeto pajamas sumažins 164 mln. eurų.
11. Biudžetininkų atlyginimai
Kitąmet 5 eurais didinamas bazinis pareiginės algos dydis nuo 181 iki 186 eurų. Tai reiškia, kad algos kils visiems iš biudžeto darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams: Seimo nariams, teisėjams, pareigūnams, kariams, tarnautojams, biudžetinių įstaigų tarnautojams.
Darbo užmokestis jiems didės 23,5–161 euro iki mokesčių.
Tai palies daugiau kaip 200 tūkst. viešajame sektoriuje dirbančių šalies gyventojų. Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo 4 eurais.
12. Pedagogų ir medikų atlyginimai
Nuo 2023 m. mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Tam numatyta apie 179 mln. eurų.
Medikų ir rezidentų algoms pakelti kitų metų biudžete numatyta 101,5 mln. eurų. Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų vidutinis darbo užmokestis kitąmet augs 8 proc. Gydytojo atlyginimas atskaičius mokesčius turėtų didėti vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – 85–100 eurų, rezidentų – apie 160 eurų.
