Bekontakčiai mokėjimai – tai būdas atsiskaityti bekontakte mokėjimo kortele, išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu. Bekontakčių mokėjimų metu naudojama artimojo lauko ryšių technologija (angl. near field communication (NFC), kai informacija tarp mokėjimo kortelės arba mobiliojo telefono ir mokėjimo terminalo siunčiama radijo signalu. Labai paprasta – norint atlikti apmokėjimą bekontakčiu būdu, kortelę ar išmanųjį įrenginį tereikia priliesti prie mokėjimo skaitytuvo ir pinigai už prekę ar paslaugą bus akimirksniu nuskaityti.
Šis mokėjimo būdas pamėgtas ir Lietuvos gyventojų, net ir vyresnių, kuriems aktyvuoti NFC padėjo artimieji. Apsidžiaugus, kad nuo šiol atsiskaityti už prekes ar paslaugas bus dar patogiau, visgi reikėtų apsaugoti savo pinigus.
„Kai norisi greitai apmokėti, svarbu būti atidžiam ir naudoti saugumo priemones, – sako IT sprendimų platinimo įmonės „Baltimax“ inžinierius ir interneto saugumo „ESET“ ekspertas Lukas Apynis. – Blogai apsaugotos mokėjimo sistemos gali sukelti rimtų problemų. Greitis kartais gali lemti neapgalvotus ir rizikingus finansinius sprendimus. Nors visi norime greitai atlikti mokėjimus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kur mes perduodame mūsų finansinius duomenis ir kaip jie yra saugomi.“
Palyginti su kitais belaidžio ryšio būdais, per NFC perimti duomenis yra daug sunkiau, tačiau tai nereiškia, kad sukčiai vis tiek nepabandys iš jūsų išvilioti pinigus. Be to, NFC mokėjimai iš esmės buvo sukurti, kad atsiskaityti būtų patogiau ir greičiau, tačiau už komfortą sumokame saugumu, nes proceso metu neatliekame autentifikavimo veiksmų, pavyzdžiui, įvesti PIN kodą, kurio reikėtų įprastai lustinei kortelei. Taigi, jei mokėjimo kortelę pamesite ir ji paklius į blogas rankas, arba ji iš jūsų bus pavogta, kitas asmuo galės lengvai apsipirkti „iš jūsų kišenės“.
5 patarimai, kaip sustiprinti bekontakčių mokėjimų saugumą
Visgi yra būdų, kaip galime padidinti saugumą atsiskaitant bekontakčiais apmokėjimais. Kibernetinio saugumo ekspertas L.Apynis pateikia 5 patarimus, kurie tikrai pravers.
- Išbandykite RFID (angl. radio-frequency identification, liet. – radijo dažnio identifikavimas) blokatorius – tai mažos kortelės arba piniginės, kurios sukuria barjerą tarp jūsų mokėjimo kortelės ir išorės veiksnių, sumažindamos galimus informacijos nuskaitymo pavojus.
- Nustatykite mažus mokėjimo limitus. Tai galite padaryti prisijungdami prie savo banko internetinės svetainės savitarnos. Patys galėsite nuspręsti, koks limitas būtų jums patogus, bet ir nesudarytų didelių problemų, jei sukčiai spėtų atlikti apmokėjimą jūsų kortele. Be to, reikėtų nepamiršti – jei tik pastebite, kad dingo jūsų piniginė, nedelsiant per mobiliąją programėlę užblokuokite savo mokėjimo kortelę arba susisiekite su savo banko konsultantu. Jei mokėjimo kortelė atsiras, ją paprastai galėsite atblokuoti.
- Geriau rinktinės NFC apmokėjimus telefonu. Nors ir šis atsiskaitymo būdas taip pat turi saugumo spragų, visgi dėl papildomų autentifikavimo reikalavimų tai yra saugesnė išeitis. Bekontaktį apmokėjimą telefonu taip pat galima atlikti prisijungus prie „Apple Pay“, „Google Pay“ ar kt., kadangi tokie paslaugų teikėjai reikalauja papildomos apsaugos, pavyzdžiui, PIN kodo, pirštų atspaudų, veido nuskaitymo ar kt. Be to, naudojant „Apple“ ar „Google Pay“ jūsų paskyros duomenys neperduodami, o pametus įrenginį gana paprasta nuotoliniu būdu išjungti šias paslaugas. Taip pat verta sustiprinti paties įrenginio apsaugą – naudokite sudėtingus slaptažodžius arba biometrinius atrakinimo būdus – piršto antspaudą ar veido atpažinimą.
- Venkite atsiskaitymų išmaniaisiais laikrodžiais. Jei norite naudotis šia galimybe, bent jau nustatykite PIN kodą atrakinimui. Tačiau reikėtų būti atsargiems, kad laikrodžio nuo jūsų riešo niekas nepavogtų, nes keturių skaitmenų kodas ne visada gali būti pakankama apsauga.
- Kelionėse naudokite papildomą kortelę. Turistinėse vietose gali tykoti daugiau norinčiųjų pasisavinti jūsų lėšas. Keliaujant interneto saugumo ekspertas L. Apynis pataria turėti atskirą mokėjimų kortelę ir ją pagal poreikį pasipildyti iš nuolatinės.
„Visgi joks sprendimas negali šimtu procentų užtikrinti saugumo, tačiau net ir paprasti būdai gali sumažinti vagysčių tikimybę“, – pabrėžia inžinierius L.Apynis.
