Pasak jo, „Sodros“ lubos, talentų vizos ir greitesnis leidimų investiciniams projektams išdavimas gerokai paspartintų atlyginimų augimą, darbo vietų kūrimą, į šalį pritrauktų užsienio investuotojų. Apie visa tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su ekonomikos ir investicijų apžvalgos žurnalo „Oxford Business Group“ Pietryčių Azijos regiono leidinių vyr. redaktoriumi, Lietuvos-Malaizijos verslo tarybos prezidentu, iš Kvala Lumpūro į Lietuvą atvykusiu P.Kunčinu.
– Esate baigęs ekonomiką, politiką ir filosofiją Oksfordo universitete, taip pat studijavote Rusijos ir Rytų Europos studijas. Šiuo metu gyvenate ir dirbate Malaizijoje. Kas jus nuvedė į šią šalį?
– Paskutinius 12 metų važinėju į šalis, kuriose yra augimas ir kurios nori pritraukti investicijas. Mano darbas yra papasakoti investuotojams, kur jie gali investuoti. Esu dirbęs Rytų Europoje, teko gyventi Bulgarijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Turkijoje, netgi Sirijoje ir kitose šalyse. Dabar Azija laikoma geriausiai augančiu regionu, ten BVP augimas – mažiausiai 4–5 proc. per metus. To galėtų pavydėti ir Europa, ir Amerika. Jie yra labai atviri verslui, prekybai ir ten vyksta labai dinamiškas augimas, pritraukiamos investicijos.
Šioje srityje dirbu jau 12 metų, prieš 5–6 metus pradėjau aktyviai bendrauti ir su Lietuvos verslu. Ne paslaptis, kad Azijoje mes dar esame mažai žinomi, turime vos kelias ambasadas. Kiek galime, kartu su kolegomis padedame Lietuvos verslui ten atrasti galimybes.
– Jūs kalbėjote apie tris dalykus, kuriuos Lietuva turėtų įgyvendinti nedelsiant. Pirmas dalykas – „Sodros“ įmokų lubos. Ką tai paskatintų?
– Pirmiausia, tai iš karto sukurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas. Yra eilė investuotojų, kurie čia jau turėdami nedidelius ofisus yra pasiruošę plėstis. Bet ne Lietuvoje.
– Jūs tai žinote konkrečiai?
– Aš turiu konkrečius pavyzdžius, kai investuotojai jau pakuojasi lagaminus ir eina į tokius miestus, kaip Varšuva, Bukareštas ar Ryga. Jie išeina iš Lietuvos. Praradimai yra konkretūs.
Mane labiausiai piktina, kad šitas klausimas yra pateiktas, kaip verslininkų ir turtingųjų žmonių klausimas. Tai yra visiškai netiesa. Šis klausimas turi rūpėti kiekvienam dirbančiajam. Lietuvoje kiekvienas norime turėti darbo ir gauti padorius, europietiškus atlyginimus. Per pastarąsias 48 val. susitikau beveik su visų partijų lyderiais, nesenai turėjau susitikimą su premjeru. Jis man konkrečiai pasakė, kad mes visi tai palaikome, jau 12 metų apie tai kalbame. Tik kažkodėl niekas nenori priimti ryžtingo sprendimo, nors yra net parengtas projektas. Mes susitaikome, kad reforma turi būti palaipsniui. Iš pradžių „Sodros“ lubos turi būti 10 vidutinių atlyginimų. Palaipsniui, nedarant jokių drastiškų žingsnių, kad tai leistų sukurti pasitikėjimą investuotojui.
– Ar esate susidūręs su konkrečiu atveju, kad investuotojai būtų norėję, investuoti Lietuvoje, bet jie pasirinko kitą valstybę dėl „Sodros“ lubų?
– Taip. Šitą klausimą reikia spręsti dabar. Globalinė ekonomika yra labai lanksti. Dabar ofisą atidaryti labai lengva bet kurioje šalyje. Yra internetas, yra lėktuvai, žmonės keliauja ir renkasi. Investuotojas negali laukti. Dabar yra strateginis laikas, kai po krizės įmonės ieško, kaip optimizuoti savo verslą. Ir jie mato, kad Rytų Europa yra labai patrauklus regionas. Mes esame geroje laiko zonoje Europoje, šalia Londono, Ciūricho, kitų didelių miestų. Taip pat čia labai vertina žmones. Pas mus yra puikūs studentai, ekonomistai, IT specialistai. Bet tuo pačiu tai yra patys mobiliausi žmonės. Jie jau šiandien gali sėsti į lėktuvą ir išskristi į Londoną, kur iš karto 10 kartų padidėja jų atlyginimas.
– Talentų vizos. Ką jūs turite omenyje? Kaip tai veiktų?
– Tai yra kita medalio pusė. Kadangi per paskutinius ketverius metus jau išvažiavo 80 tūkst. lietuvių, atsirado kvalifikuotų specialistų trūkumas. Jei norite dabar išplėsti savo IT ofisą ir jums reikia 300 programuotojų, jūs jų šioje rinkoje nerasite. Vienintelis sprendimas – galvoti lanksčiai, kaip tai darė Singapūras, Dubajus, Amerika.
Vienintelis sprendimas – galvoti lanksčiai, kaip tai darė Singapūras, Dubajus, Amerika.
Jie turi kvotas, kad įsileistų kvalifikuotus gerus darbuotojus iš kaimyninių šalių. Mes turime puikų istorinį šansą pritraukti talentus iš Ukrainos, Moldovos, kitų kaimyninių šalių, kurios labai palankiai žiūri į Lietuvą. Mes pasiekėme tikrai labai daug, bet susidaro įspūdis, kad suklumpame finišo tiesiojoje ir atsisakome gauti tą prizą, kurio nusipelnėme.
Mes įsivedėme eurą, yra makroekonominis stabilumas, sugėrėme kainų šuolį, bet nenorime priimti sprendimo, kuris leistų didinti atlyginimus. Kainų šuolis yra skausmingas todėl, kad kainos kyla, o atlyginimai ne. Aš kalbėjau su daug verslininkų. Tie, kurie gauna geras kainas, nebeišsimoka per atlyginimą. Yra didžiulis šešėlis – gal 40–50 proc. nuo BVP. Verslininkai priversti išsimokėti kitais būdais, per dividendus ir t.t. Mes apsimetinėjame, nekalbame. „Sodros“ lubų klausimas yra politinis apsileidimas. Mums tikrai yra pikta.
– Tie, kurie susiduria su statybomis, pastebi, kad leidimai Lietuvoje jau išdavinėjami daug greičiau. Čia ko gero vienas esminių buvusio aplinkos ministro Valentino Mazuronio nuopelnų. Jūs sakote, kad tai turėtų būti dar labiau pagreitinti procesai?
– Šitas klausimas jau gerėja. Apskritai, konkurencingumas jau yra pagerėjęs. Dabar yra labai kalbama apie investuotojų pritraukimą į regionus. Manau, kad būtų sveika sukurti konkurenciją tarp regionų, pavyzdžiui, tarp Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, kad investuotojams būtų dar patraukliau. Ne paslaptis, kad jei leidimo išdavimas užtrunka 3 metus, investuotojas tiek tikrai negalės laukti.
Todėl šitos trys temos yra labai konkrečios ir suprantamos. Pikčiausia, kad visi pasisako „už“, bet dėl kelių žmonių, kurie yra „prieš“, projektas guli Seime. Beje, čia ne ideologinis klausimas. Jei taip galima sakyti, tai čia kartos, supratimo klausimas. Kiek man tenka kalbėti su jaunos kartos išvažiavusiais lietuviais, tai niekas nesupranta, kodėl tai nevyksta. Emigravę lietuviai, kurie norėtų grįžti, taip pat stebisi. Tai yra ir emigracijos klausimas. Kodėl mes prarandame tiek talentingų, šaunių žmonių? Kodėl jie negrįžta, nors ir sukaupia kapitalą? Nes neapsimoka.
Lietuvoje per brangu kurti gerai apmokamas darbo vietas. Per brangu mokėti atlyginimą, didesnį nei 1000 eurų. Kai aš pasakau, kad kompanijos pasiruošusios mokėti 3000–4000 eurų, tai man sako „kosmosas“. Atsakau, kad kol kas „kosmosas“, nes tų darbo vietų dar nėra, jos dar nesukurtos. Kai kalbama apie buhalterinius praradimus, taip pat negaliu garantuoti, kad juos padengsime per vieną naktį, bet galiu garantuoti, kad tų darbo vietų tikrai nebus, nes investuotojui paprasčiausiai neapsimoka.
– Ar teko susipažinti su dabar Seime svarstomu naujuoju Darbo kodeksu? Ką apie jį manote?
Lietuvoje per brangu kurti gerai apmokamas darbo vietas. Per brangu mokėti atlyginimą, didesnį nei 1000 eurų.
– Taip. Vyksta gera, sveika diskusija. Nesakau, kad „Sodros“ lubos ar talentų vizos yra panacėja. Yra kiti klausimai, kurie yra jautrūs ir vyksta normali politinė diskusija. Bet šitas klausimas per ilgai ignoruojamas. Jau buvo įvestos lubos, paskui vėl anuliuotos. Vėliau įvestos atskiroms profesijoms. Tai neužbaigtas, labai rimtas ir ignoruojamas klausimas, dėl kurio jau šiai dienai turime didelius praradimus.
– Apie tuos žmones, apie kuriuos jūs kalbėjote. Skeptiškai žiūrinčių į daugelį klausimų yra visose partijose. Jie sako, kad valstybė tokiu būdu parodys, kad ji rūpinasi tik turtingaisiais ir praras pajamų į valstybės biudžetą. Kaip į tai reaguojate?
– Tai yra pigus populizmas. Pirmiausia, tai yra neteisybė. Tai elektorato laikymas neraštingu. Manau liberalai daugiausiai dirba šita tema, jie važinėja po regionus. Visi supranta, kad turtingiesiems „Sodros“ lubų nereikia, nes jie jau senai išsprendė savo visus finansinius klausimus. Jie turi nusisamdę komandas, kurios jiems padeda legaliai optimizuoti mokesčius.
„Sodros“ lubų reikia dirbantiesiems. Jų reikia gydytojams, ūkininkams, vairuotojams ir apskritai visiems normaliai dirbantiems, visai vidurinei klasei. Labiausiai jų reikia jauniems studentams, kurie nori čia gyventi, o ne užsienyje. Arba tiems, kurie jau išvažiavę ir nori čia sugrįžę kurti geras darbo vietas ar gauti paprasčiausią padorų atlyginimą, kokį siūlo Airijoje, Vokietijoje ar Norvegijoje.
– Kaip Lietuva atrodo investuotojams, lyginant su regionu?
– Čia ir liūdniausia. Mūsų reitingai be galo geri. Vilnius – vos ne trečias patraukliausias miestas po Edinburgo ir Ciūricho. Makrorodikliai neblogi, tai tame fone mes tikrai neblogai atrodome. Ypač kalbant apie darbo jėgą.
Į mus žiūri kaip į patikimus, dorus. Čia yra teisinė visuomenė, veikia įstatymai, net ir politikai pas mus yra modernūs ir progresyvūs. Bet mes dažnai nematome paprasčiausių žingsnių. Galiausiai darbo vietų mokestis stabdo, nes gali turėti 9 iš 10 punktų, bet jei to vieno neturėsi, investuotojas tikrai neateis. Čia yra skaudžiausia, kad padarę tiek daug, mes suklumpame finišo tiesiojoje.
Mano misija įtikinti ne politikus, ne turtingus verslininkus, bet paprastus žmones, kad jiems tai yra svarbu, kad jų vaikai čia turės darbus, kad augant BVP augs jų socialinė sistema. Į iždą bus sumokama daugiau pinigų, mes galėsime daugiau mokėti gydytojams, policininkams, gaisrininkams, pagaliau išlipsime iš to skurdo, apie kurį kalba pensininkai. Mes nusipelnėme gyventi geriau ir gauti tokius atlyginimus, kokie mokami užsienyje.
