Vis dėlto ir šiemet verslui kyla nemažai iššūkių: vis labiau veiklą riboja žaliavų ir darbuotojų trūkumas, sparčiai kyla kainos ir sąnaudos, nerimą kelia padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas ir nestabili pasaulinė epidemiologinė padėtis. Sunkumų patiriančiam verslui gali būti suteikiama valstybės pagalba, tačiau ji turi būti tikslinga, vengiant perteklinio ekonomikos skatinimo ir padedant rasti rinkos finansavimo galimybių, suteikiant daugiau informacijos apie galimas finansavimosi alternatyvas.
Apskritai Lietuvos įmonės gana sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius: esamą padėtį vertina gana palankiai, demonstruoja gerus finansinius rodiklius, linkusios vis daugiau skolintis. Naujausi įverčiai rodo, kad Lietuvos verslo pasitikėjimas, t. y. padėties pasikeitimas, esamos situacijos ir prognozių apibendrintas vertinimas, nuo 2021 m. balandžio mėn. tebėra teigiamas ir šiuo metu yra didesnis už ilgalaikį vidurkį (7 proc.) bei yra kur kas aukštesnis, nei prasidėjus pandemijai (-26 proc.). Padidėjęs optimizmas gali būti siejamas su gerėjančia prekybos partnerių padėtimi ir maždaug 15 proc. didesniu nei iki pandemijos prekių ir paslaugų eksportu, pagerėjusia įmonių likvidumo padėtimi, augančia apyvarta, rekordiškai didele gyventojų indėlių suma (apie 20 mlrd. Eur), kurios dalis potencialiai gali prisidėti prie prognozuojamo spartaus vartojimo šiemet (5,8 proc.).
Verslo veiklos aktyvumą iliustruoja ir spartėjantis kreditavimo augimas: pirmą kartą nuo 2019 m. pradžios buvo stebimas ne finansų įmonių kredito portfelio metinis augimas, kuris, naujausiais duomenimis, didėjo 6,9 proc. Skolinimasis iš kitų išorės šaltinių taip pat tebėra augantis: per pirmus tris 2021 m. ketvirčius per sutelktinio finansavimo platformas buvo finansuota projektų už dvigubai didesnę sumą nei per visus 2020 m., įmonių tarpusavio paskolos padidėjo beveik 17 proc., o tai rodo, kad, nepaisant vyraujančio neapibrėžtumo, ekonomika ir kreditavimas įsibėgėja.
Kad kredito rinkoje daugėja optimizmo, rodo ir finansų rinkos dalyvių apklausos: verslo skolinimo aplinka vertinama palankiai, o daugumos veiklų rizikos yra linkusios mažėti. Remiantis Lietuvos banko atliktos rizikų finansų sistemai apklausos rezultatais, finansų rinkos dalyviai mano, kad, palyginti su 2020 m., įmonių finansinės būklės pablogėjimo rizika yra reikšmingai sumažėjusi. Be to, įmonių apklausa parodė, kad besikreipiančių dėl paskolos įmonių dalis padidėjo 15 proc. p., o bankai buvo labiau linkę skolinti: per metus nuo 43 iki 35 proc. sumažėjo atmestų arba tik iš dalies patenkintų paskolų dalis. Lyginant su pirmaisiais pandemijos metais, pagerėjusią kreditavimo padėtį rodo ir atlikta bankų apklausa: nors šiek tiek atsargiau žiūrima į transporto ir NT įmones, kurioms skolinimą riboja apie trečdalis bankų, ir nuo pandemijos ypač nukentėjusius viešbučius ir restoranus, kuriems skolinimą riboja apie 80 proc. bankų, likusiai daugumai įmonių skolinimas nėra ribojamas. Finansų įstaigos taip pat teigia, kad norimos prisiimti rizikos lygis yra padidėjęs ir tapo panašus į 2018 m. buvusį lygį, o tai neturėtų stebinti, nes neveiksnių paskolų lygis yra mažėjantis ir pastaruoju metu nesiekia 1 proc. Be to, sustiprėjusi konkurencija tarp finansų įstaigų prisidėjo prie skolinimo palankesnėmis sąlygomis. Nuo 2020 m. pradžios, kai palūkanos įmonėms viršijo 3 proc., jos ėmė palaipsniui mažėti ir dabar įmonės gali pasiskolinti už maždaug 2,5 proc., o palūkanų normos mažėja tiek didesnių (viršijančių 1 mln. Eur), tiek ir mažesnių paskolų (iki 1 mln. Eur).
Infliacijos kilimas, nulemtas daugiausia išorės veiksnių, gali lemti lėtesnį, nei tikėtasi, ekonomikos augimą, o suprastėjus perspektyvoms, būtų sunkiau tvarkyti išaugusius įsipareigojimus. Užsitęsęs energijos ir žaliavų, tokių kaip nafta, metalai, dujos, kainų didėjimas gali lemti tolesnį infliacijos, kurios pokytis per metus Lietuvoje viršijo 10 proc., spartėjimą. Būtent išorės veiksniai kartu su tiekimo grandinių trikdžiais pastaraisiais mėnesiais lemia maždaug du trečdalius vyraujančios infliacijos. Lietuvos banko vertinimu, išaugusios infliacijos efektas yra laikinas ir antroje metų pusėje turėtų blėsti, nors prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje išliks padidėjusi ir sieks per 5 proc. Jei dėl išorinių veiksnių žaliavų kainų augimas užsitęstų ilgiau, galėtų sumažėti namų ūkių vartojimo potencialas, padidėti įmonių veiklos sąnaudos ir išaugti sąmatos vykdant plėtrą. Todėl makroekonominė raida galėtų tapti mažiau optimistine, nei yra prognozuojama, o tai lemtų prastesnius verslo finansinius rodiklius. Suprastėjus perspektyvoms, vyraujant geopolitiniam neapibrėžtumui, augant įsipareigojimams, o įmonių tarpusavio finansinėms sąsajoms išliekant aukštumose (35 proc. visų įsipareigojimų), kai kuriems įmonių segmentams galėtų kilti rizika tvarkant skolas. Didžiausią poveikį ekonomikai ir finansų sistemai galėtų turėti sunkumai, kilę tose veiklose, kurių įsipareigojimai, palyginti su visais verslo įsiskolinimais, yra didžiausi: prekybos (apie 25 proc.), gamybos (apie 17 proc.), NT operacijų ir transporto (po maždaug 12 proc.). Minėto scenarijaus atveju iššūkis taip pat galėtų kilti labiausiai nuo žaliavų kainų priklausomoms gamybos ir statybų veikloms, kurias pastebimai riboja ne tik medžiagų (atitinkamai 27 ir 19 proc.), bet ir darbuotojų trūkumas (atitinkamai 30 ir 37 proc.).
Paaštrėjus geopolitinei padėčiai ir kol kas nesitraukiant pandemijai, verslui gali prireikti papildomos valstybės paramos, kuri turėtų būti taikoma tikslingai. Dėl sudėtingos epidemiologinės situacijos ir apribotos dalies įmonių, pavyzdžiui, veikiančių apgyvendinimo ir maitinimo, pramogų, švietimo veiklose, veiklos, šioms įmonėms vis dar kyla finansinių sunkumų. Tikėtina, kad rizikos materializavimasis labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiose veiklose turėtų ribotą tiesioginį poveikį finansų sistemai dėl palyginti nedidelio paskolų portfelio, tenkančio minėtoms veikloms, kuris siekia apie 3 proc. Be to, 1,2 proc. p. didesnis nei iki pandemijos neveiksnių paskolų lygis, siekiantis 10,5 proc., stebimas tik apgyvendinimo ir maitinimo veikloje. Tačiau suprastėjus epidemiologinei padėčiai ir padidėjus geopolitinei įtampai, susidariusi padėtis galėtų paveikti ir platesnį ratą įmonių. Todėl neatmestina, kad valstybės pagalbos poreikis gali ir vėl išaugti, o tai, kad valstybės parama yra reikšminga ir papildo rinkos finansavimosi priemones, parodė aktyvus įmonių naudojimasis paramos priemonėmis pirmojo ir antrojo karantino metu (žr. paveikslą). Suteikdama paramą valstybė prisiima dalį kredito rizikos, taip pat didėja tikimybė paremti iš esmės netvarius verslo modelius. Taigi, prireikus mažinti pandemijos ar įtampos, atsiradusios santykiuose su Kinija, galimus padarinius, yra itin svarbu pagalbos priemones taikyti tikslingai bei laiku, suderinant jas pagal tipą, sąlygų griežtumą ir paskirtį, o mažinant geopolitinį poveikį – prioritetą skirti verslo įgalinimui. Taip būtų sudaromos sąlygos tvariam ekonomikos augimui.
Paskolų ir valstybės pagalbos priemonių srautas
Net ir pasibaigus laikinos išlygos neinicijuoti bankroto, numatytos dėl COVID-19 pasekmių poveikio, taikymo laikui, verslo bankrotų lygis tebėra žemesnis nei iki pandemijos, o veikiančių įmonių skaičius išaugo labiau nei bankrutavusių. Bankrotų skaičius vis dar apie 50 proc. mažesnis nei prieš pandemiją, nors metų gale jo augimas įgavo pagreitį, kai gruodžio mėn. buvo inicijuota apie 15 proc. visų 2021 m. bankrotų (žr. paveikslą). Spartesnio bankrotų inicijavimo buvo tikimasi baigus taikyti teisinį reguliavimą, kai įmonės tam tikrą laiką galėjo neinicijuoti bankroto. Tai, kad bankrotų skaičius neaugo sparčiai, galėjo lemti keletas priežasčių, pavyzdžiui, verslo gebėjimas prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų, Lietuvos ekonomikos atsparumas šokui, sparčiai auganti paklausa bei valstybės pagalba ir COVID-19 sukeltai krizei pritaikytos ilgesnio laikotarpio priemonės. Pavyzdžiui, Lietuvos banko atlikta analizė parodė, kad tarp pagalba pasinaudojusių įmonių kredito įsipareigojimų nevykdančių įmonių dalis augo kur kas lėčiau (3,5 proc. p.) nei pagalbos priemonėmis nepasinaudojusių įmonių (8,8 proc. p.). Be to, ekonominė situacija tampa palankesnė: šių metų pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius buvo 5 proc. didesnis, o jo prieaugis pernai metų pradžioje nesiekė 1 proc. Vis dėlto tikėtina, kad verslo aplinkai grįžtant į priešpandemines vėžes, bankrotų skaičius vėl taps įprasto lygio, ir jį dar gali padidinti geopolitinis neapibrėžtumas bei kylantis sąnaudų spaudimas. Remiantis atlikta analize, matyti, kad pažeidžiamiausių įmonių skaičius iš esmės atitiko priešpandeminį įmonių bankrotų skaičiaus lygį ir siekė apie 1 500.
Inicijuotų juridinių asmenų bankrotų skaičius