Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, daugiausia dėmesio sulaukė terminuotieji indėliai, o bendra įdarbintų lėšų suma nuo praėjusių metų pavasario sudarė daugiau kaip 2,5 mlrd. eurų. Taip pat klientų elgsenoje stebime aiškų lūžį, kai vis didesnė dalis gyventojų savo ateities finansinę gerovę pradeda sieti su investavimu į fondus ar kitas finansines priemones.
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, praėjusių metų pradžioje banko klientai savo einamosios sąskaitose turėjo apie 8,7 mlrd. eurų lėšų. Šios lėšos sudarė beveik 70 proc. viso gyventojų finansinio turto. Maždaug penktadalį turto sudarė II ir III pensijų pakopoje kaupiamos lėšos, vertybinių popierių sąskaitose esančios lėšos – 6 proc., o terminuotuose indėliuose – 4 proc.
Šių metų kovą jau buvo galima pastebėti reikšmingą pokytį – einamosiose sąskaitose laikomų lėšų suma sumažėjo iki 7 mlrd. eurų, ir panašu, kad didžioji dalis šių lėšų nukeliavo į terminuotus indėlius. Per pastaruosius metus juose laikoma lėšų suma išaugo daugiau nei penkis kartus – nuo maždaug 0,5 mlrd. eurų iki 2,6 mlrd. eurų.
Tai lėmė, kad einamosios sąskaitose laikomų lėšų dalis sumažėjo iki 50 proc. viso turto, o terminuotųjų indėlių dalis padidėjo iki 21 proc. Galime paskaičiuoti, kad sprendimas šias lėšas nukreipti į terminuotus indėlius per metus gyventojams papildomai turėtų uždirbti virš 70 mln. eurų.
Antras svarbus gyventojų finansinio turto dėmuo yra pensijų fonduose sukauptos lėšos. Pastebimai išaugo „Swedbank“ II pakopos fonduose kaupiamų lėšų dalis – nuo 2,3 mlrd. eurų praėjusių metų kovą iki beveik 3 mlrd. eurų šių metų kovą.
Tai lėmė, kad „Swedbank“ savo pensijų fondų klientams pradėjo taikyti 0,4 proc. metinį lėšų valdymo mokestį, kuris yra mažiausias rinkoje tarp šio tipo fondų. Mažesniąją dalį turto augimo nulėmė gyventojų ir valstybės įmokos (266 mln. eurų), o didesniąją (424 mln. eurų) – rinkų grąža. Bendra II ir III pensijų pakopos fonduose esančių lėšų dalis sudarė apie 24 proc. gyventojų finansinio turto.
Pensijų fondų grąžos rezultatas per pastaruosius metus aiškiai iliustravo finansinių rinkų teikiamą naudą. Džiugu, kad ją atranda vis didesnė šalies gyventojų dalis.
Per pastaruosius metus – nuo praėjusio pavasario iki š. m. balandžio pabaigos – „Swedbank“ atidaryta 35 tūkst. naujų vertybinių popierių sąskaitų. Vertybinių popierių sąskaitose esančio turto vertė nuo praėjusio pavasario išaugo 43 proc. ir šių metų pradžioje sudarė daugiau nei 1 mlrd. eurų. Vertybinių popierių dalis bendrame finansinio turto paveiksle padidėjo iki 7 proc. Galima prognozuoti, kad tai didžiausią potencialą toliau sparčiai augti turinti sritis.
Lietuvoje aktyviausiai investuoja 18-55 m. amžiaus gyventojai, o pastaraisiais metais stebime itin aktyvų jauniausios 18-25 m. amžiaus gyventojų grupės įsitraukimą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais nusprendę kiekvienam pilnametystės sulaukusiam jaunuoliui dovanoti po 20 eurų vertės investicinių fondų vienetų, matome, kad didžioji dalis šią dovaną atsiėmusių klientų jos neskuba parduoti, o maždaug kas šeštas pasipildo ar įsigyja kitų investicijų. Investavimas jauname amžiuje yra viena pagrindinių sąlygų, kuri gali ilgainiui padėti sukaupti reikšmingo dydžio finansinį turtą.
Besikeičiantis gyventojų finansinio turto paveikslas rodo, kad vis didesnis skaičius žmonių ryžtasi išbandyti rinkoje atsiveriančias galimybes ir įdarbinti turimas lėšas ten, kur jos duotų vienokią ar kitokią grąžą. Didėjant į investicines priemones nukreipiamai lėšų daliai vis daugiau gyventojų galės kliautis ne tik tiesioginiu pajamų šaltiniu, t. y., darbo užmokesčiu, bet ir pasyviomis pajamomis.