15min skaitytojas Ramūnas pasakojo, kad trečiadienį bandė įsigyti prekių viename Lietuvos prekybos centre ir susimokėti už jas savo „VISA Gold“ kortele, kurią jam yra išdavęs SEB bankas.
Tačiau mokėjimas buvo nesėkmingas. Pasirodo, kad bankas jo kortelę užblokavo, nes kažkas vėlų antradienio vakarą jo kortele neva bandė atsiskaityti JAV.
„Patikrinus sąskaitą, radau rezervuota 9,4 JAV dolerio, bandyta mokėti vakar vėlai vakare JAV. Taigi mano kortelė jau blokuota, panašu į masinį reiškinį. Liūdna, jog iš banko negavau nei SMS, nei elektroninio laiško“, – pasakojo skaitytojas Ramūnas.
Kiek vėliau jis vis tik sulaukė skambučio iš SEB. Vyrui buvo paaiškinta, kad kortelė blokuota, nes kažkas bandė ja atsiskaityti JAV. Per kelias dienas bankas pažadėjo pagaminti ir pristatyti vyrui naują kortelę.
Beje, su tokia pačia problema susidūrė ir jo brolis, tik jau suma, kuri buvo rezervuota jo sąskaitoje, yra žymiai didesnė.
„Ryte brolis pasakė, jog naktį JAV kažkas bandė atsiskaityti jo „VISA Gold“ kredito kortele, bendra suma viršija 1100 eurų, bankas mokėjimus sustabdė, kortelę dar naktį blokavo, sumos kabo išklotinėje kaip „rezervuota“, – pasakojo skaitytojas Ramūnas.
Bankas: gali būti susiję su nesaugiais atsiskaitymais
Romas Čereška, SEB banko Mokėjimo kortelių skyriaus vadovas, 15min aiškino, kad pastaruoju metu padaugėjo klientų užklausimų dėl galimai neteisėtų mokėjimo kortelių operacijų.
„Matyt, tai susiję su anksčiau pirkėjų nesaugiose interneto svetainėse atliktais atsiskaitymais arba sukčių neteisėtai pasisavintais mokėjimo kortelių duomenimis iš tam tikrų paslaugų tiekėjų“, – 15min sakė R.Čereška.
Trečiadienį kitas bankas – „Swedbank“ – išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia, kad pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai socialiniuose tinkluose ir fiktyviose elektroninės prekybos platformose sukčiai suvilioja gyventojus įsigyti prekių su didelėmis nuolaidomis.
R.Čereška aiškino, kad vartotojai turėtų įsitikinti, kad elektroninė parduotuvė yra patikima.
„Šventiniais prekybos laikotarpiais padažnėja netikrų interneto parduotuvių, kurių tikslas – surinkti kortelių duomenis ir vėliau neteisėtai jais pasinaudoti. Susigundę mažomis kainomis anksčiau negirdėtose interneto parduotuvėse, pirkėjai rizikuoja nusipirkti menkaverčius padirbinius, negauti prekės ir prarasti pinigus arba sukčiams atskleisti mokėjimo kortelės duomenis ir prarasti kortelės sąskaitoje turimas lėšas“, – aiškino jis.
Dėl galimai neteisėtai atliktų operacijų klientas turėtų kreiptis į banką pateikdamas pretenziją – jos nagrinėjamos individualiai.
Kai bankas sužino apie įtartinas operacijas, jis iškart imasi priemonių apsaugoti kliento lėšas, pavyzdžiui, blokuoja mokėjimo kortelę ar apriboja tam tikras operacijas (atsiskaitymą internetu), ir bando susisiekti su klientu tiesiogiai – skambučiu, el. paštu ar SMS žinute dienos metu – dėl kortelės pergaminimo.
