Pavojingąsias ir padangų atliekas tvarkančių įmonių veikloje dėl neatsakingų atliekų tvarkytojų veiksmų gali kilti įrenginių avarijų, gaisrų, į aplinką patekti pavojingųjų medžiagų. Tai sąlygotų žalą aplinkiniams gyventojams, žemdirbiams, kitoms įmonėms. Tokias nelaimes patyrusioms įmonės būtų reikalinga skirti lėšų žalai padengti – ne visi atliekų tvarkytojai yra finansiškai pajėgūs kompensuoti didelę žalą, todėl valstybė būtų priversta padengti nuostolius.
Ką šie pokyčiai reiškia?
Seimo priimtos ir š. m. gegužės 1 d. įsigaliojančios Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos nustato, kad civilinės atsakomybės draudimą turi turėti įmonės, surenkančios, vežančios bei apdorojančios ne tik pavojingąsias atliekas, bet ir nepavojingąsias – netinkamas naudoti padangas. Įmonės privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios, gali būti padaryta tretiesiems asmenims (aplinkiniams gyventojams, įmonių darbuotojams) ir jų turtui bei aplinkai.
Draudimo objektu bus laikomi atliekų tvarkytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apims ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika padarytos žalos aplinkai ir jos elementams: vandens telkiniams, žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams, aplinkos orui ir pan.
Draudimo suma nustatoma draudiko ir atliekų tvarkytojo susitarimu, tačiau negali būti mažesnė kaip 50 tūkst. eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip 100 tūkst.ančių eurų.
Draudimo išmoką draudikas išmokės nukentėjusiajam ar Aplinkos apsaugos departamentui, kuris yra atsakingas už aplinkai padarytos žalos nustatymą.
Parengta ir pavojingųjų atliekų identifikavimo metodika
Tvaresnę bei saugesnę ateitį užtikrinti padeda ir kiti pokyčiai: Aplinkos ministerija parengė vieningą pavojingųjų atliekų identifikavimo metodiką. Naujoji metodika detaliai paaiškina, kaip teisingai taikyti nacionalinius ir Europos Sąjungos teisės aktus, siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų pavojingųjų atliekų nustatymą ir rūšiavimą, kad pavojingosios atliekos būtų saugiai surenkamos ir tvarkomos.
Svarbu tai, kad parengta metodika yra aiškiai suprantama ir pritaikyta naudoti kiekvienam – gyventojui, verslo įmonei, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovams.Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų nustatymui ir skirstymui yra skirtas atskiras metodikos priedas, kuriame pateikiami patarimai ne tik dėl atliekų klasifikavimo ir identifikavimo, bet ir informacija apie tai, kur turi būti atiduodamos buityje susidarančios pavojingosios atliekos.
Ne buityje susidarančioms pavojingosioms atliekoms nustatyti ir suskirstyti yra naudojamos schemos – atsakydami į pateiktus klausimus „taip“ arba „ne“, sužinosite, ar jūsų turimos atliekos yra pavojingosios. Tikimasi, kad būtent šis principas ir schematiškai pateikiami algoritmai palengvins metodikos taikymą.
Parengtos metodikos pagrindu 2023 m. numatoma sukurti e. įrankius pavojingųjų atliekų identifikavimui ir klasifikavimui. Naudodamiesi e. įrankiais gyventojai ir ūkio subjektai lengviau ir greičiau galės identifikuoti ir klasifikuoti buityje ar ūkinėje veikloje susidarančias pavojingąsias atliekas, o aplinkos apsaugos institucijų atstovai – patikrinti ar ūkio subjektai ir gyventojai pavojingąsias atliekas klasifikuoja teisingai.
Numatoma, kad elektroninių įrankių atviras kodas bus paskelbtas ir prieinamas visoms suinteresuotoms šalims, kurios norės e. įrankius naudoti savo internetinėse svetainėse, taip užtikrinant šių e. įrankių sklaidą, pritaikomumą, platų naudojimą ir galimybę lengviau bei greičiau taikyti sukurtą metodiką
Metodika ir e. įrankiai rengiami projekto „Haz-ident“, finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo, lėšomis.
