Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Valdantiesiems užsiimant pagyromis, opozicija negailestinga: tai – „Brisiaus galo biudžetas“

Nors opozicija vis dar nebuvo patenkinta Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) darbu, Seimas antradienį vis dėlto ėmėsi pirmojo 2024 m. valstybės biudžeto projekto svarstymo. Valdantieji aiškino, jog biudžetas yra gausus ir parengtas atsakingai, tuo metu opozicija jį kritikavo, vadindama rinkiminiu, „Frankenšteino“ ir net „Brisiaus galo“ biudžetu.
Biudžetas
Biudžetas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Po Seimo diskusijų dokumentas atiduotas Vyriausybei koreguoti. Antras svarstymas numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – gruodžio 5-ąją.

Vis dar neatitinka reikalavimų?

Susirinkus Seimui Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis vėl pareiškė, kad „konfūzas“ niekur nedingo ir BFK išvada vis dar neatitinka visų Seimo Statuto nuostatų.

„Aš klausiau valdančiųjų, ar perskaitėte visus straipsnius, tai akivaizdu, kad visų neperskaitė. Noriu atkreipti dėmesį į 175 str. 1 dalį, kuri aiškiai sako, kad BFK, gavęs Vyriausybės išvadą dėl Europos Komisijos (EK), kitų komitetų rekomendacijų ir t. t... Tai norėjau paklausti, kur ta Vyriausybės išvada dėl EK rekomendacijų?

Kiek žinau, BFK tokia išvada nebuvo pateikta, jos nėra. Tad šio klausimo svarstymo teisėtumas toliau gali būti kvestionuojamas“, – Seime pareiškė A.Mazuronis.

Vis dėlto jis paminėjo antrąkart neprašysiąs išbraukti biudžeto svarstymo iš darbotvarkės.

„Suprantu šio klausimo svarbą ir būtinybę, nes lapkričio 25 d. terminas yra visai ant nosies, bet sutvarkyti viską pagal Seimo Statuto reikalavimus irgi reikėtų“, – teigė parlamentaras.

Tuo metu Seimo BFK pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė gynėsi, kad EK išvada apskritai dar nėra gauta, ją turėtume išvysti iki lapkričio pabaigos. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo pat 2015 m., įsigaliojus šiai Seimo Statuto nuostatai dėl EK išvados, jokia procedūra nė karto dėl to neatlikta.

Taigi, jo manymu, šį Seimo Statuto punktą reikėtų pataisyti, mat jis yra klaidinantis, netiksliai suformuluotas.

„Juk, kai nustatomi neatitikimai biudžete, EK pateikia vertinimą šaliai per dvi savaites. Tik tada šalis turi inicijuoti patikslinimą, jį siųsti EK ir tada gauti išvadą“, – kalbėjo M.Lingė.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mindaugas Lingė
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mindaugas Lingė

Kai kurie uždirbs daugiau

„2024 m. biudžetas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti žmonių pajamų augimą, šalies saugumo stiprinimą bei investicijas į Lietuvos ateitį“, – pareiškė M.Lingė.

Pasak jo, minimali mėnesio alga (MMA) turėtų būti didinama 10 proc., o neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – 20 proc. Tai reiškia, kad uždirbantieji minimalią algą kitąmet turėtų gauti 75 eurais daugiau.

„Ateinančiais metais pajamos augs kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams, slaugytojams, rezidentams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams. Tam skiriami 688 mln. eurų“, – vardijo Seimo narys.

Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyta 211 mln. eurų. Papildomai numatyti ir 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.

Senatvės pensijų didinimui kiek daugiau nei 12 proc. numatyta papildomai skirti 519 mln. eurų. Vidutiniškai pensijos turėtų išaugti 70 eurų.

Krašto apsaugai bus skiriami 2 mlrd. eurų.

2024 m. Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – daugiau nei 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.

Pasak M.Lingės, augant skolai ir kylant palūkanų normoms, kitąmet mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės.

„Valstybės kontrolės vertinimu, valdžios sektoriaus skolos aptarnavimo išlaidos per ateinančius 3 metus ir toliau didės, todėl papildomos valstybės biudžeto išlaidos, nepadengtos tvariais pajamų šaltiniais, turi būti atidžiai įvertintos. Fiskalinė disciplina yra itin aktuali artėjančių rinkimų kontekste, kai paskatos biudžeto išlaidų didinimui instinktyviai didėja“, – kalbėjo M.Lingė.

Biudžete suplanuota ir daugiau kaip 387 mln. eurų švietimo susitarimui įgyvendinti, o iš viso šios srities finansavimas, palyginti su 2023 m., didinamas 16 proc.

BFK siūlė Vyriausybei atsižvelgti ir į siūlymus didinti finansavimą keliams, todėl dar pirmadienį vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime preliminariai sutarta kitąmet keliams skirti papildomai 157 mln. eurų.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas šį biudžetą įvardijo gausiu, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pasvarstė, kad tai net socialinis biudžetas, mat kitąmet atlyginimai ir pensijos turėtų didėti daugiau nei planuojama infliacija.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Eugenijus Gentvilas
Lukas Balandis / BNS nuotr./Eugenijus Gentvilas

„Tai biudžetas, mažinantis mokesčius, išsaugojantis valstybėje liberalią dvasią ir užtikrinantis, kad 2024 m. jautrūs sluoksniai gyvens geriau nei šiemet“, – sakė E.Gentvilas, kartu dar padėkodamas finansų ministrei Gintarei Skaistei už jos darbą ir kantrybės išlaikymą daug kartų diskutuojant apie biudžetą.

Opozicija nepatenkinta

Tačiau, kol valdantieji biudžetą gyrė, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis sugalvojo net du naujus pavadinimus – „Frankenšteino“ arba „Brisiaus galo“ biudžetas.

„Valdančioji dauguma, jūsų Frankenšteino biudžetas eina į pražūtį su visa jūsų koalicija“, – teigė jis.

R.Žemaitaitis valdančiaisiais buvo kaip reikiant pasipiktinęs ir vieną iš kritikos strėlių šovė dėl to, kad numatoma didinti lėšas keliams.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Remigijus Žemaitaitis
Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Remigijus Žemaitaitis

„Vakar Laisvės partija išprievartavo I.Šimonytę. Jie sako: keliams reikia pinigų. I.Šimonytė sako: jo, bus pinigų, apie 150 mln. eurų.

Aš pasižiūrėjau, iš kur tie pinigai. Matau, kad paankstins Europos Sąjungos (ES) lėšų įsisavinimą. O, čia tai geras. Kaip galima paankstinti, jei sąlygos net nėra paruoštos, taisyklės net nėra pradėtos ruošti, o jau numatoma, kad kitų metų pirmame ir antrame ketvirtyje pinigai bus.

Galiu tik prognozuoti, kad liepos 1 d. Vyriausybė susirinks, pasinaudos Sveikatos draudimo įstatymu, atidarys tą rezervą ir paims 300–400 mln. eurų, kad užkaišytų šitas skyles“, – rėžė parlamentaras.

O štai Algirdas Butkevičius, kalbėjęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu, biudžetą pavadino rinkiminiu, mat numatoma išdalinti tiek pinigų, kad visiškai priartėsime prie 3 proc. deficito, ir su to pasekmėmis teks tvarkytis ateinančiai valdžiai.

„2025 m. ir 2026 m. mes turėsime labai blogą situaciją, nes mokesčių reforma neįgyvendinta, o visi socialiniai įsipareigojimai buvo didinami kasmet. Tad 2025 m. ir 2026 m. turėsime daugiau skolintis, didės deficitas, valstybės skola“, – aiškino jis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Algirdas Butkevičius
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Algirdas Butkevičius

„Darbietis“ Vytautas Gapšys kritikos taip pat negailėjo. Pasak jo, kadangi tai paskutinis šios kadencijos biudžetas, Vyriausybė galėjo ir labiau pasistengti.

„Kai turi paskutinį biudžetą, tikiesi, kad tai bus pats geriausias, brandžiausias projektas, kuriuo galėsi visuomenei pasakyti, ką nori pakeisti ir kaip tas pokytis įvyks.

Deja, lūkestis liko lūkesčiu, nes biudžetas tapo paklodės tampymu, lėkščių daužymu koalicijos viduje, nepasiektų Vyriausybės programos nuostatų rinkiniu“, – sakė V.Gapšys.

Planuojamas biudžeto deficitas – 3 proc.

Primename, kad pirmadienį Seime po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, jog patikslinus kitų metų biudžeto projektą ir papildomai numačius išlaidų keliams ir kitoms reikmėms, biudžeto deficitas padidės nuo planuotų 2,9 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rašo BNS.

Pagal Mastrichto kriterijų deficitas neturi viršyti 3 proc.

„Viso pokyčių biudžete, tų, kurie daro įtaką deficitui, bus apie 80 mln. eurų. Ir tai reiškia, kad ateinančių metų biudžeto deficitas padidės maždaug 0,1 procentinio punkto BVP“, – teigė premjerė.

Pirmadienį vykusiame neformaliame Vyriausybės pasitarime preliminariai sutarta kitąmet keliams skirti papildomai 157 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos dviem projektams – Vilniaus–Utenos kelio rekonstrukcijai ir „Via Baltica“ ruožui nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos.

Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijai tektų papildomi 40 mln. eurų – tiek lėšų tikimasi gauti iš padidintų vadinamųjų vinječių, o „Via Baltica“ ruožui ir kitiems strateginiams kelių projektams – dar 117 mln. eurų. Galutinį sprendimą Vyriausybė priims trečiadienį.

I.Šimonytės teigimu, pajamas iš vinječių nukreipti kelių priežiūrai yra teisingiausia.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Ingrida Šimonytė

Kitų metų valstybės biudžeto projekte keliams iš trijų šaltinių iki šiol buvo numatyta 715,5 mln. eurų. Padidinus finansavimą jiems būtų skirta 872 mln. eurų.

Daugiausiai papildomų išlaidų biudžeto projekte numatyta pensijoms, socialinėms išmokoms, mokytojų algoms didinti ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Tai antras bandymas plenarinių posėdžių salėje pirmą kartą apsvarstyti svarbiausią šalies pajamų ir išlaidų planą.

Parlamentarams ir Seimo komitetams kitų metų biudžete iš viso paprašius įvairioms reikmėms papildomai skirti 1,3 mlrd. eurų, BFK juos perdavė svarstyti Vyriausybei. Pats komitetas nepritarė nė vienam siūlymui, bet pasiūlė Vyriausybei įvertinti galimybę kitąmet rasti papildomų lėšų keliams.

Tačiau prieš savaitę Seimui susirinkus svarstyti biudžetą „darbiečiai“ pareiškė, jog BFK, vertindamas parlamentarų ir komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo Statutą, tad parlamentarai dokumento svarstymą atidėjo ir komitetas iš naujo parengė išvadą, rašo BNS.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos