„Norėčiau pasakyti, kad sukčiai išrado stebuklingą būdą išvilioti pinigus iš žmonių, tačiau taip nėra. Elementarus fišingas „skambinu iš jūsų banko“ tebėra labai paveikus.
Vien per pastarąsias keletą dienų buvo atvejų, kai sulaukę tokio skambučio verslo atstovai sukčiams atskleidė visą konfidencialią informaciją, po to sukčių prašomi atliko veiksmus programėlėje arba padiktavo saugos kodą, kuris leido finansiniams sukčiams perimti prieigą prie įmonių sąskaitos”, – sako Marijus Plančiūnas, „Paysera“ Informacinių sistemų departamento vadovas.
Priklausomai nuo skambučio gavėjo reakcijos, sukčiai dažniausiai siūlo užsisakyti naują planą, išbandyti paslaugą arba pasisiūlo telefoninio pokalbio metu uždaryti sąskaitą. Kad būtų įtikinamiau, naudojami terminai ir pokalbio stilistika, būdinga skambučiams iš skambučių centrų (pavyzdžiui, pokalbio metu perjungiamas pokalbis su kitu konsultantu).
M.Plančiūnas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje įmonės sąskaitos numeris (IBAN) yra lengvai surandamas internete. Todėl sukčiams labai paprasta pasitikrinti, kurioje finansų įstaigoje įmonė turi sąskaitą bei įtikinti jos atstovus, kad skambutis tikrai iš jų finansų įstaigos.
Šiuolaikinės technologijos taip pat suteikia galimybes sukčiams suklastoti bet kokį telefono numerį, todėl net jeigu telefono ekrane matote, kad jums skambina ar rašo jūsų finansinių paslaugų teikėjas, tai vis tiek gali būti sukčiai.
„Paysera“ primena, kad jos darbuotojai niekada neskambina ir nesiunčia pranešimų, prašydami padiktuoti ar kur nors suvesti saugos kodą, asmens kodą, mokėjimo kortelės, kitus konfidencialius duomenis, taip pat įmonės darbuotojai niekada neprašo atlikti programėlėje kokių nors veiksmų.
-
