Viena iš diskusijos dalyvių, buvusi Seimo narė, sociologė bei šeimos politikos ekspertė Giedrė Purvaneckienė teigė, jog siūlomi pokyčiai yra pavojingi ir keliantys neaiškumų bei abejonių.
„Mano nuomone, tai yra pavojinga kryptis. Istoriškai socialdemokratai tokius mokesčius kritikavo dėl to, jog jie sukelia moterų ir vyrų nelygybę – jeigu mokesčiai progresiniai, o vienetas yra šeimos ūkis, tai skatina moteris mažiau dirbti ar nedirbti visai. Taip pat kritikuojama ir dėl to, jog, kuo daugiau išlaikytinių, kaip nurodyta vyriausybės programoje, tuo naudingesni uždirbantiems daugiau“, – teigė G.Purvaneckienė.
Tai yra pavojinga kryptis, – teigė G.Purvaneckienė.
Taip pat, pašnekovės teigimu, nėra aiškus namų, šeimos ūkio apibrėžimas.
„Mūsų įstatymuose yra neaiškių, neapibrėžtų dalykų, todėl galimi sukčiavimai, žmonės gali pradėti taikyti savo vedybinius planus prie mokesčių ar panašiai“, – kalbėjo buvusi Seimo narė.
Kita diskusijos dalyvė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pabrėžė, jog ir taip nevienodą lyčių padėtį visuomenėje siūlomi pakeitimai dar labiau pagilintų.
„Man atrodo, kad reikėtų žiūrėti ne vien ekonominį aspektą. Man bet kokia retorika, kuri mėgina šeimą, kaip galutinį vienetą, iškelti virš individo, žiūrint iš feministinės perspektyvos, kelia didelį pavojų. Ne paslaptis, jog gyvename visuomenėje, kurioje moterys ir vyrai vis dar nefunkcionuoja kaip lygiaverčiai – ant moters pečių užkrauti reprodukciniai reikalai, vaikų bei namų priežiūra, jos vidutiniškai uždirba mažiau už vyrus.
Jeigu pajamos būtų skaičiuojamos nuo bendro šeimos ūkio, tai moters pajamos būtų skaičiuojamos kaip priedas prie vyro atlyginimo ir ji turi prisitaikyti“, – sakė M.Jankauskaitė.
Ekspertės teigimu, toks mokestinis modelis atliktų priešingą, nei pageidautiną misiją, ir dar labiau įtvirtintų tradicinius lyčių vaidmenis.
„Namų ūkio apmokestinimas būtų moterų autonomijos sąskaita. Man asmeniškai atrodo svarbus argumentas tai, jog mokestinė sistema, idealiu atveju, turėtų veikti tokiu būdu, kad tradiciniai lyčių vaidmenys būtų dekonstruojami ir būtų judama lyčių lygybės kryptimi. Man atrodo labai svarbu, kad per mokesčių sistemą būtų pasakyta, kad ištekėjusios moterys yra tokie patys subjektai, kaip ir visi kiti dirbantys asmenys“, – teigė M.Jankauskaitė.
Vyriausybės programoje numatyta, jog ilgainiui planuojama pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojos. Anot programos „toks principas leistų taikliau panaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad apmokestinant pajamas būtų atsižvelgiama ne tik į pajamų dydį, bet ir mokesčio mokėtojų turimus išlaikytinius.“
15min primena, kad dar sausio pradžioje finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad yra nuspręsta, jog šeimos, kaip gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėtojos, galimybė bus vertinama vėliau.
„Kuomet užbaigsime šitą peržiūrą teisingesnės mokesčių sistemos ir lengvatų identifikavimo, tuomet kitu žingsniu pereisime prie diskusijos apie galimybę pereiti prie šeimos kaip mokesčių mokėtojo objekto. Bet vis dėlto tai bus jau antras žingsnis“, – sakė G.Skaistė.
