Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pekinas: vykdant „Juostos ir kelio“ iniciatyvą, sudaryta sutarčių už 2 trln. JAV dolerių

Kinija antradienį paskelbė, kad įgyvendinant jos infrastruktūros projektą, pavadintą Vienos juostos, vieno kelio iniciatyva (BRI), visame pasaulyje sudaryta sutarčių už 2 trln. JAV dolerių (1,9 trln. eurų), o tai prilygsta kai kurių didžiausių pasaulio ekonomikų dydžiui.
REUTERS-Scanpix nuotr.
REUTERS-Scanpix nuotr.
Temos: 1 Kinija

Kinijos Valstybės Tarybos baltojoje knygoje taip pat teigiama, kad iniciatyvoje dalyvaujančios šalys Kinijos eksporto ir importo bankui („Eximbank“) yra skolingos daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių. Šis skaičius, pasak vieno eksperto, greičiausiai yra per mažas, tačiau jis atskleidžia milžiniškas skolas, kurios susidarė įgyvendinant šią pasaulinę infrastruktūros iniciatyvą.

Šį mėnesį Kinija švenčia dešimtąsias savo Vienos juostos, vieno kelio iniciatyvos metines. Įgyvendinant šią iniciatyvą – kone svarbiausią prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) geopolitinį projektą, Pekinas į projektus visame pasaulyje investavo 1 trln. JAV dolerių.

Tačiau kritikai jau seniai kaltina Kiniją viliojant mažesnes pajamas gaunančias šalis į skolų spąstus siūlant didžiules paskolas, kurios joms yra per brangios.

Antradienį Pekinas pareiškė, kad su partneriais pasirašytų statybos sutarčių vertė dabar siekia 2 trln. JAV dolerių, o tai maždaug atitinka Rusijos ar Kanados ekonomikos dydį.

O „faktinė Kinijos rangovų apyvarta pasiekė 1,3 trln. JAV dolerių“, pabrėžė Pekinas.

Taip pat buvo nurodyta, kad „Eximbank“ – pagrindinio BRI kreditoriaus – negrąžintų paskolų, skirtų BRI projektams, likutis dabar siekia 2,2 trln. juanių (307,4 mlrd. JAV dolerių).

Baltojoje knygoje teigiama, kad ši suma apima „daugiau kaip 130 dalyvaujančių šalių, kurios investuoja daugiau kaip 400 mlrd. JAV dolerių ir vykdo daugiau kaip 2 trln. JAV dolerių vertės prekybą“. Remiantis šiais skaičiais, skolos sudaro vidutiniškai 2,4 mlrd. JAV dolerių vienai šaliai.

Knygoje nenurodyta, kurios šalys skolingos daugiausia ir kokias palūkanų normas jos turėtų mokėti.

Vienas ekspertas naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors šis skaičius ir didelis, jis greičiausiai yra „gerokai mažesnis už tikrąjį“.

„Buvo kitų mokslinių tyrimų, kuriuose rašoma apie šias paslėptas skolas, kurios gali siekti 800 mlrd. JAV dolerių“, – sakė Niva Yau (Niva Jau) iš Atlanto tarybos Pasaulinio Kinijos centro.

„Mes paprasčiausiai neturime informacijos apie šiuos projektus ir apie tai, kaip apskaičiuoti šie skaičiai“, – pridūrė ji.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai