Dieną anksčiau Kinija nusprendė nuo birželio 1-osios padidinti 60 mlrd. JAV dolerių vertės amerikietiškoms prekėms taikomus importo muitus.
Šios priemonės buvo imtasi po to, kai Jungtinės Valstijos daugiau kaip dukart – nuo 10 iki 25 proc. – padidino 200 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškoms prekėms taikomus importo muitus ir JAV prekybos atstovas Robertas Lighthizeris pareiškė, jog Vašingtonas ketina padidinti muitus „iš esmės visam likusiam importui iš Kinijos“, t. y. maždaug 300 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms.
„Kitaip negu Jungtinės Valstijos, mes ir toliau elgiamės santūriai. Norime tęsti darbą ir esame pusiaukelėje iki susitarimo, kuris būtų naudingas abiem šalims. Laikomės konstruktyvaus požiūrio, tačiau kai kas nuvertina mūsų galimybes gintis“, – pareiškė Kinijos URM atstovas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš dieną pareiškė, jog Kinijai nevertėtų dėl JAV padidintų muitų imtis atsakomųjų veiksmų.
„Kinija daug metų gaudavo naudą, kenkdama Jungtinėms Valstijoms [Mūsų prezidentai nesusitvarkė su savo darbu]. Todėl Kinijai nederėtų imtis atsakomųjų priemonių, nes padėtis tik pablogės“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
JAV prezidentas pažymėjo, jog Kinijos prezidentą „Xi [Jinpingą] ir daugybę mano draugų Kinijoje atvirai įspėdavau, kad jų šalis smarkiai nukentės, jeigu su mumis nesudarys susitarimo [dėl prekybos], nes įmonėms teks iš Kinijos persikelti į kitas šalis“.
Vašingtone praėjusią savaitę įvykęs eilinis JAV ir Kinijos derybų dėl prekybos ratas baigėsi nepasiekus susitarimo.
