Visi pirštu duria į vienintelį „kaltininką“ – puikų orą. Dėl didelio karščio poilsiautojai užtvindo ne tik pajūrį, bet ir kurorto viešbučius, barus ir restoranus.
Verslininkai nesiskundžia
Pasak Palangos smulkaus verslo asociacijos direktoriaus Mindaugo Nesteckio, šiuo metu smulkusis verslas Palangoje tikrai negali skųstis – daugelis patenkinti prekyba visame kurorte.
„Teko kalbėtis su verslininkais – žmonių daug, prekyba patenkinti. Verslas sėkmingai laikosi ne tik Basanavičiaus gatvėje ir prie jos. Visoje Palangoje jaučiamas pakilimas. Buvau Šventojoje, ten taip pat daug žmonių – pilnos kavinės, atrakcionai. Palyginti su praėjusiais metais, apyvartos baruose labai didelės“, – sakė M.Nesteckis.
Jis pridėjo, kad geras oras žmonių srautą kurorte išlaiko net ir darbo dienomis. Tad darbo verslininkams netrūksta ne tik savaitgalį. O ir užsieniečių pasigenda ne visi.
„Šią savaitę užsakymai nakvynei vyksta maksimaliu tempu. Kas prekiauja suvenyrais, tiems galbūt užsieniečių trūkumas ir jaučiamas. Paprastai lietuviai suvenyrų daug neperka. Bet vasara niekada nebūna visiems gera. Jeigu būna karšta – perka ledus, jeigu šalta, daugiau valgoma baruose, jeigu lyja, tuščios paplūdimio kavinės. Ir atvirkščiai. Viskas vyksta labai dinamiškai“, – teigė M.Nesteckis.
Palangos smulkaus verslo asociacijos direktorius prasitarė, kad yra verslininkų, kurie jau dabar norėtų užbaigti vasaros sezoną. Mat kai kuriems šis vasaros sezonas yra itin pelningas.
„Dabar yra pats pikas. Pajamos – kiekvieną dieną. Žmonės sezono metu pavargsta. Jeigu nebūtų gero oro, ties Žoline sezonas būtų baigtas. O dabar jis tęsiasi maksimaliu tempu“, – tikino M.Nesteckis.
Sezonas geresnis nei tikėtasi
Finansinį stabilumą pajuto ir Palangos viešbučiai bei restoranai. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Ingridos Valaitienės teigimu, pastarosios sritys, palyginti su praėjusiais metais, birželio–liepos mėnesiais fiksuoja netgi 5–10 proc. pajamų augimą.
„Vadinasi, sezono pradžia buvo gąsdinanti, su daug neaiškumo ir abejonių. Tačiau įpusėjus vasaros sezonui matome tam tikrus teigiamus skaičių ir rezultatų pokyčius. Tai leido verslininkams nusiraminti“, – sakė I.Valaitienė ir pridėjo, kad viešbučiuose vis dar didžiąją dalį svečių sudaro lietuviai.
Tačiau Palangoje yra ir svečių iš kaimyninių šalių. Pasak Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, pastebėtas didesnis vokiečių susidomėjimas.
„Dabar rekomenduojama užsisakyti kambarius viešbučiuose iš anksto. Tada bus didesnė tikimybė, kad galėsite pasirinkti norimus patogumus. Antroje savaitės pusėje nakvynės paieška gali būti sudėtingesnė – netiks arba kaina, arba vieta“, – teigė I.Valaitienė.
Pastebėta ir tai, kad kurorto svečiams tenka palaukti eilėse ir prie maitinimo įstaigų. Tačiau I.Valaitienė patikino, kad toks reiškinys svečiams tapo įprastas ir dėl to niekas didesnių pretenzijų nereiškia.
„Tai pastebima ypač savaitgalį, kai srautas labai didelis. Bet svečiai mielai lūkuriuoja. Patys supranta, kad į kurortą yra atvykę daug žmonių.
-
Valstybė išparduoda poilsiavietes Palangoje: aukcione „suksis“ ne tik prezidentinė „Auska“
-
Rekordinis savaitgalis Palangoje: paplūdimyje – apie pusė milijono poilsiautojų
-
Palangos pliažų „klasika“: nelegali prekyba čeburekais ir kepta duona niekaip neišgyvendinama
-
Prasta pandeminė vasara Palangos viešbučiams ir nuomotojams? Pirmieji skaičiai rodo ką kita
-
Palangoje – vėl poilsiautojų antplūdis: nepaisant raginimų, žmonės pliažuose nesilaiko saugaus atstumo
-
Palangos poilsiautojai aiškinosi, kaip kasdienius įpročius paversti tvariais
-
Vaikų Palanga: smėlio pilys, pasakos pušynuose ir linksmybės didžiulėse aikštelėse
-
Turtingiausi poilsiautojai į Palangą atvažiuoja superautomobiliais: brangiausias gali kainuoti daugiau nei 300 tūkst. Eur
Be abejo, didžiausias srautas visgi Basanavičiaus gatvėje. Ten didesnė tikimybė užpildyti vietas ir sulaukti svečių. Bet galiu patikinti, kad yra kavinių, terasų, kurios turi gerą vardą ir sulaukia daug klientų net ir nebūdamos arti pagrindinės kurorto gatvės“, – sakė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Ar lietuviai palieka mažiau pinigų nei užsieniečiai? I.Valaitienės teigimu, tai patvirtina ne tik kalbos, bet ir Statistikos departamento duomenys.
„Kalbų, kad užsieniečiai palieka daugiau pinigų nei lietuviai, visada buvo. Statistikos departamento duomenimis, visada buvo fiksuojama, kad užsienio turisto krepšelis yra vertingesnis, daugiau išleidžiama pinigų.
Tai, matyt, susiję su ilgesniu gyvenimo laikotarpiu, atvykstama su šeimomis. Taip pat užsieniečiai turbūt daugiau planuoja, svarsto, ką būtų galima aplankyti. Yra norinčiųjų pamatyti gražių vietų ne tik Palangoje, bet ir visame Vakarų regione. Yra norinčiųjų pabūti Nidoje, Juodkrantėje, Jūrų muziejuje. Užsieniečiai yra imlūs kultūrai ir nori ją pažinti“, – sakė I.Valaitienė.
Ji pridėjo, kad bent Palangos viešbučiai ir restoranai dėl galimų naujų koronaviruso grėsmių nusiramino. Tam pagrindo suteikė atsiradęs finansinis stabilumas.
„Pelno dar neskaičiavome, nes vasara dar nėra pasibaigusi. Visgi jau nerimo kiek yra dėl spaudoje pasirodančių pranešimų, ar pirmoji banga buvo nepasibaigusi, ar visgi prasideda antroji.
Visi suprantame, kad tai tiesiogiai vėl gali paveikti mūsų verslą. Gali tekti staiga reaguoti, priimti sprendimus. Be abejo, mums džiugu, kad esame kurorte. Jame yra lengviau. Atsigavome. Sezonas dar iki šiol nėra sugadintas“, – teigė I.Valaitienė.
