„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Penkmetis ES: Europą vejamės sraigės žingsniu

Sovietiniais laikais egzistavo šūkis „Pavysim ir aplenksim Ameriką!“. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą (ES), nekūrė tokių ambicingų planų, tačiau, akivaizdu, ilgainiui naujųjų ir senųjų ES šalių gyvenimo lygis turėtų supanašėti ir skirtis tik tiek, kiek skiriasi Portugalijos ir Prancūzijos.
Europa
Penkeri metai ES – ką gavome ir ką praradome? / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Be Lietuvos narystės ES penkmečiui skirtoje konferencijoje išsakytų gražių žodžių, buvo konstatuota, kad integracija į ES lėmė vartojimo, gamybos, taigi ir ūkio augimą. Mūsų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per visą narystės laikotarpį augo vidutiniškai po 5 proc. kasmet.

Narystė ES naujokių BVP augimą padidino vidutiniškai 1,75 proc. 2002 m. atliktoje studijoje prognozuota, kad nuo didžiausios ES plėtros prieš 5 metus iki šių metų BVP papildomai ūgtelės 1,14 proc. (pagal kitas studijas — nuo 0,6 iki 2,1 proc.).

ES naujokėse dėl 5 metus augusių nekilnojamojo turto kainų, kapitalo augimo ir technologijų pažangos smarkiai sumažėjo nedarbo lygis ir įspūdingai išaugo atlyginimai. Čekijoje ir Vengrijoje atlyginimai išaugo 35 proc., Lenkijoje – 50 proc., Latvijoje ir Lietuvoje – maždaug dvigubai.Remiantis užpernai atlikta studija, per pirmuosius trejus narystės metus finansinė parama BVP augimą padidino maždaug 1 proc. Dar svariau prie BVP augimo prisidėjo prekyba Rytų kryptimi – didėjo gamyba, atsirado produktų, kuriuos noriai importavo Rytų šalys. 2002–2006 m. šios prekybos indėlis į BVP augimą atnešė išties daug naudos – jis sudarė 1,8 proc.

Žinoma, mums sunku pajusti tokius dalykus — galėtume palyginti, jei būtume pabandę 5 metus pagyventi ne ES, o paskiau — ES. Realiame gyvenime, aišku, tokie gryni moksliniai eksperimentai nevyksta, tad šia tema galima paskleisti daugybę spekuliacijų. Be to, svarbu ne tik tai, kiek augo BVP, bet ir kaip jo augimas pasiskirstė tarp socialinių sluoksnių.

Prekių ir žmonių judėjimas

Didžiausią poveikį mūsų 5 metų ES gyvenimui turėjo laisvas prekių ir paslaugų judėjimas bei labiausiai apčiuopiamas asmenų judėjimas, pasireiškęs didele emigracija.

Nors sudėtinga įvertinti tikslius migracijos mastus, apskaičiuota, kad ji BVP sumažino 0,1 proc., tad jei ignoruotume faktą, kad vis dėlto praradome savo žmonių, šiuo požiūriu narystės ES nauda buvo didesnė nei nuostoliai.

Laisvo kapitalo judėjimo poveikį ekspertai prieš kelerius metus vertino pagal tiesioginių užsienio investicijų apimtis. Tačiau Lietuva iki šiol niekaip negali prisišaukti tų investicijų. Ekonomikos ekspertai teigia, kad verslą gelbėjo gana pigūs kreditai šalies viduje.

Pradžia gražesnė už pabaigą

Kitos 9 valstybės, 2004 m. gegužės 1 d. prisijungusios prie ES, penktąsias narystės metines taip pat pasitinka pesimistinėmis nuotaikomis, kurias pakurstė dėl pasaulio ekonominės krizės staiga sustojęs ūkio augimas.

ES naujokėse dėl 5 metus augusių nekilnojamojo turto (NT) kainų, kapitalo augimo ir technologijų pažangos smarkiai sumažėjo nedarbo lygis ir įspūdingai išaugo atlyginimai. Čekijoje ir Vengrijoje atlyginimai išaugo 35 proc., Lenkijoje – 50 proc., Latvijoje ir Lietuvoje – maždaug dvigubai.

Iš ES fondų gaunamos lėšos leido pagerinti kelių infrastruktūrą.

Anksčiau Rytų Europą varginęs didelis nedarbo lygis smarkiai smuko. Lenkijoje bedarbių sumažėjo nuo 19 iki 9,5 proc., Lietuvoje – nuo 11,4 iki 4,7 proc. Kiek mažiau nedarbas sumažėjo Čekijoje, kur jis ir buvo mažiausias, – nuo 10 iki 7,7 proc. Šiuo metu, žinoma, viskas grįžta į senąsias vėžes.

Tačiau Vengrijoje, dėl spartaus politinės ir ekonominės sistemos transformavimo laikytoje pažangiausia ES valstybe, nedarbo lygis nuo 5,8 proc. (2004 m.) per ketverius metus išaugo iki 8 proc., nes vyriausybės nesiėmė nepopuliarių, bet būtinų griežtų ekonominių priemonių.

ES naujokėms – jų rinka labai pažeidžiama ir priklausoma nuo Vakarų šalių rinkų – skaudžiai smogė pasaulį ištikusi finansų krizė. Nedarbo lygis Lietuvoje išaugo iki 8,6 proc., Vengrijoje viršijo 9 proc., Lenkijoje padidėjo iki 11 proc.

Ekonomikos kilimo metais Vengrijos, Lenkijos ir Baltijos valstybių NT rinkos augimą skatino finansavimas eurais ir Šveicarijos frankais. Tačiau 2008 m. pab. dėl kapitalo pasitraukimo tokių valiutų kaip Lenkijos zlotas ar Vengrijos forintas vertė euro atžvilgiu krito net 30 proc. Dėl šios priežasties namų ūkio biudžetus užgulė sunki užsienio valiuta paimtų būsto paskolų ir kitų kreditų grąžinimo našta.

Laimėjimus nupūtė vėjas

Euro taip ir neturime. Skirtingą ES naujokių ūkio plėtros tempą rodo euro įvedimo proceso greitis. Slovėnija euro zonos nare tapo 2007 metais. 2008 m. eurą įsivedė Kipras ir Malta, šiais metais — Slovakija. Kitos ES naujokės kol kas priverstos lūkuriuoti prie euro zonos slenksčio. Lenkija tikisi įsivesti eurą 2012-aisiais, Čekija ir Vengrija – 2013 ar 2014 metais.

Po ne vienus metus trukusios sparčios ūkio plėtros dabar šalys kenčia dėl „perkaitusių“ ekonomikų ir didelės priklausomybės nuo užsienio kreditų. Ypač skaudžiai recesija smogs Baltijos valstybėms.Pasak Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kuris kartu su ES ir Pasaulio bankais paskolino Vengrijai 20 mlrd. eurų ir rengiasi paskolinti Lenkijai dar 20 mlrd. eurų, dėl pasaulį apėmusios recesijos Vidurio ir Rytų Europos šalių laukia didelis nuosmukis. TVF prognozuoja, kad šiais metais regiono BVP sumažės 3,7 proc., o ateinančiais metais augs vos 0,8 proc.

Po ne vienus metus trukusios sparčios ūkio plėtros dabar šalys kenčia dėl „perkaitusių“ ekonomikų ir didelės priklausomybės nuo užsienio kreditų. Ypač skaudžiai recesija smogs Baltijos valstybėms – prognozuojama, kad BVP šiais metais smuks 10,6 proc., ateinančiais – 2,3 proc. TVF vertinimais, Vidurio Europoje 2009 m. ekonomika smuks 1,3 proc., o ateinančiais metais augs 0,9 proc.

Pajamos skiriasi 5 kartus 

Pasak Statistikos departamento Gyvenimo lygio statistikos skyriaus vedėjos Reginos Deveikytės, ES gyvenimo lygį vejamės, bet lėtokai. Be to, ir statistiniai skaičiavimai vykdomi gana lėtai, dar praeina nemažai laiko, kol jie apibendrinami visos ES mastu, tad galima pateikti tik tam tikras tendencijas, bet ir jos – gana iškalbingos.

Kaip byloja pateiktos lentelės, nors senųjų ES narių vidutinės disponuojamosios pajamos padidėjo tik keliais procentais, o mūsų šalies — pusantro karto, jos ir toliau skiriasi 4,8 karto. Tiesa, skaičiuojamo laikotarpio pradžioje skirtumas buvo beveik 7 kartai.

Vieno šeimos nario disponuojamosios pajamos 2005 m. Lietuvoje sudarė 16,5 proc. ES vidurkio (kartu su visomis 10 naujokių, kurios vidurkį gerokai mažina), naujausiais duomenimis – 23,5 proc. Kitaip sakant, mūsų pajamos nesiekia nė ketvirčio vidutinio europiečio pajamų. Geriausių rezultatų iš buvusio Rytų bloko šalių šioje srityje yra pasiekusi Estija – jos disponuojamosios pajamos siekia beveik trečdalį ES vidurkio.

Ir civilizacija artėja palengva

Gana lėtai į Lietuvą iš Europos slenka ir civilizacija. ES būstuose be vonios ar dušo gyvena tik 1 proc. gyventojų, kartu su naujosiomis ES šalimis – 2 proc. Lietuvoje taip gyveno 23 proc. gyventojų, naujausiais duomenimis – per narystės ES laiką šis skaičius sumažėjo 5 proc.

Baltijos šalių rodikliai labai panašūs, o štai Lenkijoje be civilizacijos malonumų gyveno tik 7 proc. žmonių – įstojusi į ES, ji 1 proc. pagerino savo rezultatus.

Ne itin geri duomenys ir apie tai, kiek žmonių gyvena būstuose be dar vieno civilizacijos laimėjimo – tualeto su nutekamuoju vandeniu. Jų yra penktadalis.

Atrodo, palankiausi mums skurdo rizikos rodikliai – taip gyvena 16–20 proc. ES gyventojų. Tačiau yra vienas niuansas – santykinis skurdas skaičiuojamas pagal pačios šalies kriterijus, tad vakarietiškas skurdas daugeliui mūsų atrodytų neregėta gerovė.

Žinoma, įdomiausia panagrinėti kainas, tačiau ir čia galioja tas pats dėsningumas – nežinome, kokios būtų kainos, jei nebūtume įstoję į ES.

Kaip pakito kainos įstojus į ES?
ProduktasMatavimo vnt.2004 m. kovas2009 m. kovas
Ryžiaikg1,475,05
Juoda duonakg2,104,50
Kiauliena su kaulukg8,2013,29
Sviestas, 82–82,5 % riebumo200 g2,353,52
Pasterizuotas pienas, 2,5 % riebumol1,662,27
Grietinė, 30 % riebumo500 g3,553,52
Vištų kiaušiniai10 vnt.2,704,33
Batonas iš kvietinių miltųkg2,795,09
Cukruskg3,243,19
Bananaikg3,715,09
Bulvėskg0,661,26
Svogūnaikg1,521,32
Natūralus meduskg18,0015,31
Lietuviška degtinėl24,1437,22
A-95 benzinasl2,453,28
Dyzeliniai degalail2,282,96
Elektros energija1 kWh0,290,37

 

Žmonių, gyvenančių būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu, dalis (proc.)
 200520062007
ES 2722
ES 2522
ES 1511
Lietuva252420
Latvija222020
Estija171615 
Lenkija876

 

Vidutinės disponuojamosios pajamos per metus (eurais)
 200520062007
ES 2515 44915 56716 778
ES 1517 70617 70819 048 
Lietuva2 5543 0553 939
Latvija2 7333 2304 086
Estija3 6304 3555 304
Lenkija3 0403 7044 149

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs