Seime pensijų reformą palaikė 66 parlamentarai, prieš balsavo 18 Seimo narių, susilaikė – 17. Opozicija pensijų reformą vadino „prievarta“, nepaisant galimybės kaupimo atsisakyti. Jokiems opozicijos siūlytiems pakeitimams nebuvo pritarta.
Iki šiol Seimas jau pritarė darbuotojų ir darbdavių mokesčių sujungimo bei atlyginimo ant popieriaus didinimo 28,9 proc. Patvirtintas 20 proc. GPM tarifas ir 19,5 proc. socialinio draudimo įmoka dirbantiesiems.
Pensijų reforma – paskutinis iš svarbiausių mokesčių ir pensijų reformos elementų, kuriems pritarta svarstymo stadijoje. Dėl visų reformų paketų priėmimo galutinai Seimas spręs ketvirtadienio posėdyje.
Kaups atlyginimo – ne „Sodros“ pensijos – sąskaita
Pagal siūloma pensijų reformą, kitąmet dirbantieji automatiškai kaups pensijų fonduose, pervesdami 3 procentus būsimo darbo užmokesčio – tai atitiktų 4 proc. šiemet gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“. Valstybė už tai pervestų paskatą – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio, buvusio prieš dvejus metus. Dalyviai galėtų skirti ir daugiau lėšų, už tai naudotis GPM lengvata.
Pagal siūlymą, į pertvarkomą pensijų kaupimo sistemą – antrąją pakopą – būtų įtraukiami visi jaunesni nei 40 metų gyventojai ir visi šiuo metu kaupiantieji. Tačiau numatyta teisė leisti kaupime nedalyvauti – nenorintieji galėtų kelis kartus atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir atsisakyti dalyvavimo kaupime – tam skirti du pirmi metų mėnesiai. Automatiškai įtraukiami į sistemą dalyviai būtų kas trejus metus, kol jiems sueis 40 metų.
Pensijų reforma reiškia, kad valstybė atsisako iki šiol įstatymu numatyto įsipareigojimo nuo 2020 m. į II pakopą dalyviams mokėti 3,5 procento atlyginimo siekiančią įmoką (3,5+2+2 proc. modelis).
Šiuo metu „Sodra“ į antros pakopos pensijų fondus perveda apie 150 mln. eurų per metus, šių pinigų negauna dabartiniai senatvės pensininkai. O patys dirbantieji „Sodroje“ sukaupia mažesnes pensijas, kadangi socialinio draudimo įmokos yra mažesnės ta dalimi, kuri patenka į pensijų fondus. Įgyvendinus reformą dirbančiųjų senatvės pensijos dėl papildomo kaupimo nebenukentėtų.
Patys fondai taip pat turės keistis – jie automatiškai turės sekti pensijų fondų dalyvių amžių ir keisti investicijų riziką atsižvelgiant į tai. Bus kuriami vadinamieji gyvenimo ciklo fondai. Pensijų fondų taikomi atskaitymai per trejus metus bus sumažinti dvigubai, iki 0,5 proc. sukaupto turto per metus.
Asmuo turės teisę laikinai 12 mėnesių sustabdyti kaupimą.
Naujiems dalyviams ar tiems, kurie iki šiol papildomai į fondus neprisidėjo, 3 proc. įmoka bus pritaikyta neiškart – per penkerius metus palaipsniui.
Vyriausybė dar pristatydama reformą pripažino, kad nekaupiantieji savarankiškai po kelių dešimtmečių gaus vis mažėjančias pensijas, lyginant su buvusiu atlyginimu. Šiuo metu senatvės pensija sudaro apie 42 proc. atlyginimo, ateityje be kaupimo – 34 proc.
Pagal siūloma naują įstatymo redakciją, dalyviai, kurie sukauptų iki 10 tūkst. eurų, senatvėje šiuos pinigus pasiimtų periodinėmis išmokomis, o jei turtas šią ribą viršytų – būtų privalu įsigyti valstybinį anuitetą. Gyventojai taip pat galėtų palikti lėšas pensijų fonde, jei norėtų, kad jos liktų paveldimos.
S.Jakeliūnas gynė reformą
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas padėkojo Vyriausybei, „kad ji ryžosi pasiūlyti pertvarkyti II pakopą“.
„Jos ištakos pradžia susijusi su 2000 m. kur buvo pensijų kaupimo ir baltosios knygos rašomos, kad vienu metu daryti indėlių atkūrimo ir II pensijų pakopos reformos pradžios nėra galimybių nes nėra tam lėšų. Kai indėlių atkūrimas padarytas, prasidėjo pensijų reformos epopėja ir ji tęsiasi iki šiol“, – teigia S.Jakeliūnas.
Jis kritikavo 2+0+0 proc. kaupimo modelį – gyventojų pensija „Sodroje“ sumažėja 10-15 proc., o sukauptus kelis tūkstančius eurų jis pasiima kaip vienkartinę išmoką
„Esminiai komponentai šitos reformos, pertvarkos – vienas iš tikslų, kad ji taptų pensijų sistema, finansuojama privačiais ištekliais, ne viešais ištekliais“, – sako S.Jakeliūnas ir teigia, kad turi baigtis pensijų fondų finansavimas dabartinių pensininkų sąskaita.
Jis Seimo nariams akcentavo, kad dalyviai turės galimybę nedalyvauti pensijų kaupime.
„Kai kuriose valstybės būna privalomas dalyvavimas, tuo tarpu Lietuvoje siūlomas modernus sprendimas – leisti žmonėms atsisakyti“, – teigia S.Jakeliūnas.
Jis akcentavo, kad valstybinis anuiteto tiekėjas yra apdraustas nuo nemokumo rizikos – patikino, kad privačios draudimo kompanijos tokios galimybės niekuomet negalės pasiūlyti. Esą valstybinį monopolį rekomendavo ir tarptautinės organizacijos.
„Deja teko sutikti su kompromisu, kad ji finansuojama sumažėjusiomis biudžeto pajamomis“, – pažymėjo S.Jakeliūnas.
Jis aiškino, kad tai nepaskutinis žingsnis tobulinant pensijų sistemą – ateityje gali prireikti ją koreguoti, taisyti, atsižvelgiant į situaciją rinkose.
Opozicijos kritika liko neišgirsta
Mykolas Majauskas kvietė nepalaikyti visos reformos dėl jos trūkumų ir konstatavimo, kad senatvėje „teks gyventi už 180 eurų“.
„Visi sutinkame, kad kaupti yra gerai, o pravalgyti pinigus čia ir dabar – nėra gerai. Taip pat suprantame žmogiškąją prigimtį išleisti pinigus emociškai. Natūrali ir normaliu praktika – skatinti žmones kaupti, ir automatinis įtraukimas viešajame valdyme nėra nieko nauja“, – teigė M.Majauskas ir lygino įtraukimą su donoryste.
Tačiau anot jo, mažas ir vidutines pajamas gaunantys žmonės gali nuspręsti nekaupti „jau vien dėl to, kad jiems ir taip pravalgyti pajamų trūksta“, o 40-mečiai ir vyresni taip pat nebus įtraukti ir gali nekaupti. Tokių gyventojų, pasak M.Majausko – būtų apie milijoną.
„Kas laukia jei jie nuspręs nekaupti – jie turės gyventi iš „Sodros“ pensijos. Bet „Sodros“ pensija, mes matome, kad Vyriausybės numatoma pakeitimo norma yra 20 proc. Tai reiškia, šios dienos skaičiais – 180 eurų. Tai reiškia, kad visas tas milijonas gyventojų išėjęs į pensiją turės gyventi už 180 eurų“, – sako M.Majauskas.
Algirdas Sysas valstiečiams, priminė, ką jie žadėjo prieš rinkimus.
„Buvo sakoma, kad pensininkai ir kiti gavėjai galės ploti katučių, nes pagaliau 2 procentus „Sodra“ nustos pervesti į antrą pensijų pakopą, po 170 -180 mln. eurų, ir davė suprasti, kad šie pinigai daugiausia atiteks pensininkams ir kitiems gavėjams. Deja“, – teigė A.Sysas ir pripažino, kad tie pinigai liks dirbantiesiems, o tuomet automatiškai bus pervedami į fondus.
Jis piktinosi, „kad „Sodra“ ir toliau aptarnaus privatų verslą“, administruodama įmokas, kritikavo, kad „pensijų kaupimo sistema nėra tvarkoma“, prieštaravo automatiniam dalyvių įtraukimui.
„Mes siūlome braukti automatišką įtraukimą žmonių į pensijų kaupimą, nes tai prieštarauja elementariai logikai. Kad išeitų, atsisakytų, reikia viską daryti raštu, o čia automatiškai įtraukia – nori tu ar nenori. Išėjimo laikotarpis vėlgi yra labai trumpas. Žmonės net ir per 6 mėnesius nespėja atsisakyti“, – piktinosi A.Sysas.
Jis teigė, kad kaupimo sistema negyvybinga, joje du trečdaliai asmenų aktyviai nedalyvauja, siūlė iškart perpus nurėžti fondų taikomus atskaitymus.
„Ką mes siūlome padaryti – mes siūlome, kad šalia tų mokesčių, kuriuos turėsime sumokėti valstybei, mes priversim piliečiai jų pinigus, kurie jau gauti atskaičius mokesčiui, prievartiniu būdu pervedinėti kaupiamajai sistemai, 4 procentus. Mūsų teisės departamentas sako vienareikšmiai – tai prieštarauja ir Civiliniam kodeksui, ir greičiausiai prieštarauja Konstitucijai“, – piktinosi ir Rimantas Jonas Dagys.
Anot jo, niekas be žmogaus sutikimo negali lėšų „konfiskuoti“. Jis tikino, kad iš 4 procentų žmonės vis tiek nesukaups itin didelės pensijos, kaltino, kad sistema sujaukiama visiškai.
„O kam reikėjo ką nors keisti – reikėjo spręsti vieną vienintelę problemą – nenaudojamą įmokų sistemą be paskatinimo, kad viskas būtų 2+2+2“, – sako R.J.Dagys.
Seimo nariai siūlė išbraukti ir valstybinį anuitetų mokėjimo monopolio sudarymą.
„Man atrodo pagrindinis dalykas, pagrindė šio siūlymo idėja – palikti žmogui pasirinkti: ar gauti anuitetą iš „Sodros“, ar gauti iš bendrovės. Jei mes nepritarsime šiam pasiūlymui, reiškia mes įvalstybiname anuiteto mokėjimą“, – sako Aušrinė Armonaitė.
Tačiau jokioms opozicijos siūlytoms pataisoms Seimas nepritarė.
Priešinasi gyvybės draudimo bendrovės
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija jau kreipėsi į Konkurencijos tarybą, abejodama dėl anuitetų rinkos monopolizavimo atitikimo Konstitucijai ir konkurencijai. Šiuo metu Lietuvoje pensijų anuitetų paslaugas teikia trys bendrovės.
„Pagal šiuo metu galiojančius konkurenciją apibrėžiančius įstatymus ir teismų praktiką, toks valstybės įsikišimas yra nepateisinamas ir nebūtinas. Todėl ir kreipėmės į Konkurencijos tarybą išaiškinimo, kad vėliau nereiktų taisyti jau priimtų įstatymų“, – sako asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
Privačios bendrovės teikiami skaičiavimai rodo, kad 65 metų amžiaus asmeniui turimi 10 tūkst. eurų galėtų virsti maždaug 50 eurais per mėnesį siekiančia išmoka, kol jis bus gyvas.
