Statistikos departamentas paskelbė, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno 650 tūkst. gyventojų (22,9 proc.). Dar labiau įspūdingas tokių senjorų skaičius – Statistikos departamentas skelbia, kad per 33 proc. senjorų 2017 metais gyveno žemiau skurdo ribos. Per metus tokių pensininkų skaičius šoktelėjo 5,7 proc.
Kadangi pensijos pastaruoju metu ženkliai augo, augantis skurstančių senjorų skaičius verčia pakelti antakį. Pasirodo, čia tėra statistikos pinklės – skelbiama informacija už 2017 metus, remiantis 2016 metų gyventojų pajamomis.
Taigi iš esmės ši informacija yra sena – rodanti 2016 metų skurdo lygį. O 2017 metais pensijos jau padidėjo ir leido daliai pensininkų iškopti iš skurdo. Tiesa, šitos skaičių pinklės nepaneigia fakto, kad tiek senjorai, tiek Lietuvos gyventojai apskritai Europoje yra viena skurdžiausių tautų.
Pasiklydę statistikoje
Statistikos departamentas, skelbdamas skurdą už 2017 metus, remiasi 2016 metų duomenimis, taigi iš esmės tai ir yra 2016 metų skurdo rodiklis.
Skurdo riba tais metais buvo 307 eurai vienam gyventojui (skurdo riba nustatoma padauginant gyventojų pajamų medianą iš 0,6) – jeigu žmogus gaudavo mažiau pinigų per mėnesį, jis jau buvo žemiau skurdo ribos.
Pensininkų padėtis tais metais buvo dar sudėtingesnė – vidutinė pensija siekė 255 eurus ir sudarė 83 proc. skurdo rizikos ribos. Kitaip tariant, net ir vidutinę senatvės pensiją gaudavęs pensininkas skurdo, ką jau kalbėti apie tuos, kurių pajamos mažesnės.
Jokiu būdu nenoriu paneigti, kad skurstantys, ypač vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje yra problema, – pabrėžė J.Varanauskienė.
Nuo to laiko senjorų gyvenimas pakrypo į gerą pusę – pensijos didėjo. Palyginti su 2016 m., 2017 m. sausį pensija buvo padidėjusi apie 8 proc. 2017 m. gruodį – dar 5 proc. Kaip 15min informavo „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, nuo 2016 m sausio iki 2018 m. rugsėjo pensija dėl indeksavimų ir perskaičiavimo bus padidėjusi daugiau nei 20 proc. ir šiais metais numatoma vidutinė senatvės pensija, „Sodros“ duomenimis, sieks 315 eurų.
Ar tai reiškia, kad pensininkai bus išlipę iš skurdo ribos? Statistiškai – galbūt.
„Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad visi pensininkai yra milijonieriai. Jokiu būdu nenoriu paneigti, kad skurstantys, ypač vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje yra problema“, – 15min sakė „Sodros“ direktoriaus vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
Skurdas dar nebūtinai reiškia alkį
„Eurostat“ linksniuoja Lietuvą kaip vieną daugiausiai žemiau skurdo ribos turinčių gyventojų. 2016 metais pagal šį rodiklį, kaip jau įprasta, nusileidome tik vargingiau gyvenančioms Rumunijai ir Bulgarijai, taip pat Lietuvą šiek tiek aplenkė Ispanija, o už Lietuvos pagal šį rodiklį išsirikiavo Latvija, Estija, Graikija ir Italija.
Beje, mažiausiai žmonių skurdo Danijoje, Suomijoje ir Čekijoje.
Europos Sąjungoje, vertinant skurdą, taip pat yra svarbus ir materialinis nepriteklius. Itin stiprų materialinį nepriteklių Europoje 2016 metais kentė 7,5 proc. žmonių.
Lietuvoje šis rodiklis buvo beveik dvigubai didesnis (14 proc.). Materialinis nepriteklius reiškia, kad žmogus atitinka bent vieną iš šių punktų: negali sau leisti savaitės per metus atostogų ne namuose; negali kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar atitinkamo vegetariško maisto; neturi lėšų netikėtoms išlaidoms; negali įsigyti telefono; negali įsigyti spalvoto televizoriaus; negali įsigyti skalbimo mašinos; negali įsigyti automobilio; neturi lėšų namų apšildymui.
2016 metais net 36,4 proc. europiečių neturėjo pinigų papildomoms netikėtoms išlaidoms.
Skurdas neturėtų didėti
„Ilgą laiką galėjome stebėti, kad po krizės vidutinės pensijos augimas buvo lėtesnis už vidutinio darbo užmokesčio augimą“, – 15min aiškino J.Varanauskienė.
Todėl natūralu, kad santykinis pensininkų skurdo lygis augo. Be to, pabrėžė ji, skurdo lygį galima matuoti labai įvairiai.
Nors absoliuti suma nepasikeitė, bet jaučiuosi blogiau, nes santykyje su kitais mano padėtis blogėja. Tas skurdas atneša ir kitų pasekmių – socialinę izoliaciją. Tarkime, nenusiperku naujų batų ir man gėda su draugais eiti susitikti, – svarstė J.Vaanauskienė.
„Visi sutinka ir supranta, kad skurdas turėtų būti matuojamas pagal tai, ką aš galiu sau leisti įpirkti. Kažkas matuoja pasaulyje, kad skurdas yra vienas arba du doleriai per dieną. Kiti skaičiuoja, kad gali suvalgyti 2000 kalorijų subalansuoto maisto ir gali tokį maistą įsigyti. Įvairių yra mokyklų ir metodikų.
Pas mus yra pasirinktas santykinis skurdas ir tai irgi yra teisinga. Gal man ir užtenka nusipirkti tiek pat, kiek pernai. Nors absoliuti suma nepasikeitė, bet jaučiuosi blogiau, nes santykyje su kitais mano padėtis blogėja. Tas skurdas atneša ir kitų pasekmių – socialinę izoliaciją. Tarkime, nenusiperku naujų batų ir man gėda su draugais eiti susitikti“, – svarstė J.Vaanauskienė.
Jos manymu, pensininkų santykinis skurdas artimiausiu metu didėti neturėtų.
„Vertinant antro ketvirčio draudžiamąsias pajamas ir vidutinę pensiją, tai per metus augimo tempas yra vienodas. Atsargiai prognozuojant galima sakyti, kad dabartinė statistika rodo, jog ateityje vyresnių žmonių skurdo lygis nedidės“, – aiškino ji.
