„Pernai daugiausia uždirbo JAV akcijų rinkos, jos buvo lyderės. Labiausiai nukentėjo besivystančios rinkos. Jų rodikliai santykinai dabar vieni pigiausių“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „Swedbank investicijų valdymas“ portfelių valdytojas Vaidas Paukštys.
Paklausus, ką prognozuoja 2022 metams, jis teigė, kad tikimasi, jog akcijos duos didesnę grąžą nei obligacijos.
„Grąža, prognozuojame, turėtų būti artima pelnų augimo prognozėms ir siekti 7–8 proc. Tačiau mūsų prognozei didžiausia rizika yra infliacija. Jei ji išliks aukštesnė ilgesnį laiką arba net didės, tada centriniai bankai bus priversti smarkiau kelti palūkanas, o per didelis palūkanų kilimas gali neigiamai atsiliepti akcijų rinkoms, nepaisant pelnų augimo. Geriausiai akcijos grąžą duoda tada, kai yra stabili finansinė situacija ir infliacija siekia iki 2 proc.”, – pabrėžė V.Paukštys.
Jis pateikė ir patarimą – tiems žmonėms, kuriems liko nedaug metų iki pensijos, vertėtų likti tame pačiame gyvenimo ciklo pensijų fonde ir neskubėti didintis rizikos.
„Finansų rinkose tos prognozės yra dar labiau svyruojančios nei pačios akcijų rinkos”, – įvardijo V.Paukštys.
Aktualijos nesikeičia
Tuo metu „SEB investicijų valdymo“ Investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis vardijo, kad šiais metais pagrindinės temos išliks tos pačios kaip ir praėjusiais – infliacija, pandemija, besitęsiantis pasaulio ekonomikos atsigavimas ir su tuo susiję reiškiniai.
„Iš kitos pusės, pasaulio ekonomika, tikime, išgyvens pakilimo laikotarpį. Šie metai greičiausiai nebus tokie geri, bet ekonomika augs neprastu tempu“, – pastebėjo P.Kabelis.
Pasak jo, kalbant apie griežtėjantį centrinių bankų toną, akys krypsta į JAV Federalinį rezervų banką (FED).
„Kas ten vyksta, svarbu ne tik JAV , bet ir likusio pasaulio investuotojams. Tikimasi, kad drastiško palūkanų kilimo pavyks išvengti. Jis seniai lauktas, prognozuotas, bet iš kitos pusės galima matyti, kaip pasikeitė FED narių lūkesčiai ir spėjimai. Praėjusių metų pradžioje, 2021 m. kovą, iki infliacijai išaugant, daug kas tikėjosi, kad palūkanų norma iki normalios grįš 2024–2025 m., tai matome, kokie FED narių lūkesčiai buvo gruodį – didžioji dalis tikisi, kad 2022 m. bus kilstelėtos palūkanos 2 ar 3 kartus“, – tvirtino P.Kabelis.
Tuo metu į naujienas dėl pandemijos rinkos, anot jo, reaguoja šalčiau.
„Nors vis tiek tai rinkas erzina. Matėme, kad metų pabaigoje žinios apie atsiradusią omikron versiją sukėlė dviejų dienų paniką, kai JAV akcijų indeksai smuko labiausiai nuo 2020 metų spalio. Ta reakcija išliks“, – sakė P.Kabelis.
V.Rūkas: pinigai ir indėliai sudaro tris ketvirtadalius finansinio turto
Tuo metu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas teigė, kad lietuvių finansiniame turte pinigai ir indėliai vis dar dominuoja – jie sudaro tris ketvirtadalius finansinio turto.
„Pandemijos metu pinigai sąskaitose kaupėsi pakankamai sparčiu tempu. Džiugu, kad ilguoju laikotarpiu pinigų dalis mažėja, dalis atiduodama kitoms investicijų priemonėms“, – nurodė V.Rūkas.
Kalbėdamas apie investicijas, jis akcentavo, kad dabartinėmis sąlygomis efektyvesnės trumpos trukmės obligacijos.
„Tuo metu fizinis turtas gali infliacijos periodu atsilaikyti geriau nei bekapitalis turtas“, – akcentavo ekspertas.
Sukauptas turtas pensijų fonduose pernai viršijo 6 mlrd. eurų
Kaip anksčiau skelbė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), šalies gyventojų pensijai privačiai kaupiamo turto vertė pirmą kartą perkopė 6 mlrd. eurų ribą ir per 2021 m. paaugo 1,4 mlrd. eurų.
Preliminariais asociacijos duomenimis, pernai antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė 21,07 proc., o vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų. Tuo tarpu trečios pensijų pakopoje investuojamas turtas per metus paaugo 13,78 proc. iki 222 mln. eurų.
LIPFA duomenimis, 20–26 metų amžiaus kaupiančiųjų turtą valdantys antros pakopos pensijų fondai pernai pasiekė didžiausią, arba 25,94 proc. vidutinę svertinę grąžą, o 27–33 bei 34-40 metų amžiaus grupėse ji buvo atitinkamai 25,74 proc. ir 25,75 proc.
22,32 proc. padidėjo ir 41-47 metų dirbantiesiems skirtų antros pakopos pensijų fondų turto vertė. Dviženkliu procentu, iš viso 12 proc. augo ir 48–54 metų amžiaus kaupiančiųjų lėšas fondų valdomas turtas.
