Jeigu kaupiate senatvei papildomai ir pensinis amžius jums dar už kalnų, jūsų pensinis fondas veikiausiai dirba nuostolingai. Nuo šių metų pradžios nuostolius patiria kone visi pensijų fondai – tiek antros, tiek trečios pakopos. Tik konservatyvūs ir keli rizikingesni fondai šiemet skaičiuoja teigiamą, tiesa, labai mažą investicinę grąžą.
Uždirba tik vienetai
Tarkime, „Swedbank“ pensijų fondas „Pensija 5“, į kurį šiuo metu investuoja straipsnio autorė, yra rizikingesnis, tačiau ir daugiau galintis uždirbti pensijų fondas. Fondas, kurio apie 86 proc. turto yra investuojama į akcijas, per metus prarado beveik 6 proc.
Šių pensijų fondo valdytojas į akcijas investuojamo portfelio dalį sumažino 5,3 proc. Didelę įtaką pensijų fondui padarė „Brexit“, ir gali būti, kad Didžiosios Britanijos pasiryžimas išstoti iš Europos Sąjungos ir toliau temps rinkas žemyn.
Dauguma rizikingų fondų nuo metų pradžios skaičiuoja nuostolį. Išimtis – konservatyvūs pensijų fondai. Jie yra pati saugiausia investicija, visuomet nešanti teigiamą, tiesa, mažą investicinę grąžą.
„Labai tikėtina, kad mes dar labiau susimažinsime investicijas į akcijas, jei kainos rinkoje pakils keliais procentais, nes manome, kad referendumo rezultatai neigiamai paveiks Europos ekonomines perspektyvas artimiausiu laiku“, – rašoma fondo valdytojo komentare.
„Pensija 5“ nėra išskirtinis fondas. Dauguma rizikingų fondų nuo metų pradžios skaičiuoja nuostolį. Išimtis – konservatyvūs pensijų fondai. Jie yra pati saugiausia investicija, visuomet nešanti teigiamą, tiesa, mažą investicinę grąžą. Šių fondų dalyviai dažniausiai yra žmonės, kuriems iki pensijos liko vos keleri metai, jaunesniems rekomenduojama rinktis rizikingesnes investicijas, ir žadama, kad ilgalaikė grąža vis vien bus teigiama, nepaisant laikinų nuosmukių.
Šie metai nepelningi buvo ir 4 iš 7 vidutinės akcijų dalies pensijų fondams. Didžiausią nuostolį patyrė „Aviva Europensija extra“ pensijų fondas – nuo metų pradžios susitraukė 2,47 proc.
„Pirmasis šių metų ketvirtis, finansų rinkose prasidėjęs itin dideliais svyravimais, buvo gana sudėtingas investuotojams, obligacijų rinkose vyravo rekordiškai žemos palūkanos. Antrąjį šių metų ketvirtį jau stebėjome teigiamas tendencijas“, – 15min sakė „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė.
Visi akcijų pensijų fondai, laikomi pačiais rizikingiausiais, šiemet skaičiavo nuostolį. Labiausiai smuko jau minėtas „Swedbank“ fondas „Pensija 5“.
Nuostolingai, Lietuvos banko duomenimis, nuo metų pradžios dirbo ir trečios pakopos pensijų fondai. Teigiamą grąžą taip pat skaičiavo tik konservatyvūs ir pora rizikingesnių pensijų fondų.
„Kadangi pensijų fondų lėšos bus naudojamos tik išėjus į pensiją, fondų veiklos rezultatai nėra vertinami pagal kelių mėnesių rezultatus. Nuolat svyruojančios rinkos uždirba tiek teigiamą, tiek neigiamą grąžą, tad vertinti reikėtų ilgalaikius rezultatus“, – ramino R.Nogė.
Daug pensijų fondų Lietuvoje veikia jau daugiau nei 10 metų, ir per metus vidutiniškai jie priauga daugiau nei tris procentus. Tačiau atsikvėpti lengviau neleidžia ekonomistų prognozės – gali būti, kad nuostolingai arba su 0 proc. metiniu prieaugiu fondai veiks dar ne vienerius metus.
Laikas dairytis kitų investicijų
Iki 2023 metų teigiamų palūkanų normų trumpalaikiam skolinimuisi nematysime. Tai reiškia, kad ir kitos turto klasės, matyt, patirs arba nuosmukį, arba stagnaciją, – sakė J.Rojaka.
15min jau rašė, kad Lietuvoje pradėjo augti indėliai, nors uždirbti iš jų laikymo banke dėl itin žemų palūkanų žmonėms ir nepavyksta. Tokia tendencija pastebima ir kitose išsivysčiusiose Europos valstybėse. Žmonės, nusivylę pensijų fondų grąža ir ilgalaikėmis perspektyvomis, taupo papildomai.
DNB ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, tikėtina, kad pensijų fondai gerų rezultatų nedemonstruos dar kurį laiką.
„Matome, kaip rinka prognozuoja palūkanų normas – iki 2023 metų teigiamų palūkanų normų trumpalaikiam skolinimuisi nematysime. Tai reiškia, kad ir kitos turto klasės, matyt, patirs arba nuosmukį, arba stagnaciją“, – 15min sakė ekonomistė.
Pensijų fondai visada turi tam tikras galimybes rasti pelningų investicijų, ką rodo ir keli Lietuvoje, nepaisant nepalankios aplinkos Europoje, pelningai veikiantys rizikingi pensijų fondai.
„Bet jų ieškoti – vis sunkiau ir sunkiau, konkurencija juos įsigyti yra didesnė. Tą patį matome ir Lietuvos rinkoje – naujausia obligacijų emisija buvo išplatinta akimirksniu, paklausa buvo gerokai didesnė nei pasiūla“, – kalbėjo ekonomistė.
Ji pabrėžė, kad per pastaruosius dvejus metus akcijų rinkos patyrė daug daugiau šokų nei per pastaruosius dešimt metų, žinoma, nevertinant finansų krizės.
Obligacijų rinka, ekonomistės teigimu, šiuo metu yra nepelninga, nedžiugina ir akcijų rinkų rezultatai, nors JAV rinka yra patrauklesnė ir pelningesnė.
„O žaliavų rinkoje akcijos taip pat elgiasi labai nevienodai, nes viskas susiję su nafta ir jos išgavimu. Šiuo metu stagnuoja ar rodo neigiamas tendencijas, nes pakilimas, koks buvo numatytas anksčiau, neįvyko arba nevyksta taip greitai. Matome, kas vyksta su Iranu, matome, kad OPEC praranda savo galią ir rizikos faktoriaus atsiranda vis daugiau“, – sakė ekonomistė. Tai reiškia, kad prognozuoti rinkų judėjimą, taigi ir pensijų fondų pelningumą, yra sudėtinga.
Požiūrio klausimas
Tiesa, pensijų fondų valdytojai apie tokius rezultatus kiek anksčiau paskelbė su džiugesiu. Tuomet žiniasklaidai buvo skelbiama, kad 2016 m. pirmąjį pusmetį 11 iš 21 Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų uždirbo teigiamą grąžą.
O Audrius Šilgalis, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyriausiasis specialistas, tokius rezultatus pavadino gerais.
„Geri pensijų fondų antrojo ketvirčio rezultatai net ir po finansų rinkas sukrėtusio „Brexit“ referendumo kompensavo metų pradžioje vyravusių neigiamų tendencijų įtaką ir leido išsaugoti pensijų fondų dalyvių turtą“, – sakė jis.
