Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad 2022-ųjų investicijų sprendimai atspindi du pagrindinius tikslus: stabilizuoti investicijas krentant rinkoms ir būsimų pensininkų turtą įdarbinti didelį potencialą ilgiuoju laikotarpiu turinčiuose finansiniuose instrumentuose.
Išankstiniais LIPFA duomenimis, pernai pensijų fondų valdytojai Baltijos šalyse investavo 256,1 mln. eurų, iš jų 101,8 mln. eurų (39,8 proc. visų investicijų) teko įmonių obligacijoms, 25 mln. eurų (9,8 proc.) – žaliosios energetikos fondams, o dar 21 mln. eurų (8,2 proc.) – rizikos kapitalo fondams.
T.Gudaičio teigimu, obligacijos taip pat reaguoja į bendras rinkos tendencijas, tačiau, palyginti su kitais instrumentais, ilguoju laikotarpiu jos pasižymi mažesniais svyravimais ir leidžia uždirbti fiksuotą investicinę grąžą.
„Kylant palūkanų normoms, būsimiems pensininkams sudaromos sąlygos uždirbti teigiamą grąžą ilguoju laikotarpiu, o pasiskolinę vietiniai verslai turi daugiau lėšų, kurias gali panaudoti investicijoms ir plėtrai“, – pranešime sakė T.Gudaitis.
Anot jo, investicijų į infrastruktūros projektus patrauklumas laikui bėgant tik didės – dėl didelės atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos paklausos ji jaučia vis didesnį finansavimo poreikį.
„Energetikos, kitų infrastruktūros projektų niša pretenduoja į vis didesnį investuotojų dėmesį. Nereikia užmiršti, kad lokalūs energetikos išteklių pajėgumai lieka ir nacionaliniu, ir verslo prioritetu, o tokie investicijų apimtimi milžiniški projektai, kaip saulės ar vėjo jėgainių parkai, gali iš esmės keisti žaidimo taisykles ir priimant investicinius sprendimus“, – teigia T.Gudaitis.
Jo teigimu, tarp gyventojų ypač populiarus pasirinkimas investuoti į nekilnojamąjį turtą pernai nebuvo mėgstamas pensijų fondų valdytojų– į jį investuota vos 6,2 mln. eurų. Vis dėlto tikėtina, jog per kelerius ateinančius metus lėšų į naują, energetiškai efektyvų nekilnojamą turtą gali būti nukreipta daugiau.
2022 metų rugsėjo pabaigoje antros pakopos fondų valdomo turto vertė siekė 5,48 mlrd. eurų, trečios pakopos – 209,92 mln. eurų.
Lietuvos pensijų fondų investicijų paskirstymą Baltijos regione asociacijos analitikai įvertino pirmą kartą.