Rizikingiausi į akcijas investuojantieji fondai pernai neteko daugiausiai – 6,33 proc. vertės, tačiau „minusą“ fiksavo ir patys saugiausi konservatyvaus investavimo pensijų fondai – svertinis vidurkis buvo neigiama 0,4 proc. grąža. Vidutinės akcijų dalies pensijų fondai patyrė 4,27 proc. nuostolių, o mažos akcijų dalies – 2,48 proc. nuostolių.
Papildomai pinigus pernai graužė ir infliacija, kuri, Statistikos departamento duomenimis, gruodį siekė 1,9 proc. per metus.
Tai paskutiniai esamų pensijų fondų rezultatai – nuo šių metų anksčiau veikusius pensijų fondus pakeis specializuoti gyvenimo ciklo fondai. Gyventojams nebereikės patiems rinktis, kiek rizikingai investuoti – automatiškai į pensijų kaupimo sistemą įtrauktiems gyventojams fondai bus parinkti pagal jų amžių, tokių fondų rizika mažės senstant jo dalyviams.
Vertinant dešimtmečio duomenis, pensijų fondai skaičiuoja solidžią vidutinę svertinę 5,12 procentų grąžą per metus. Didžiausią grąžą per dešimtmetį skaičiuoja akcijų fondai (7,42 proc.), vidutinės dalies akcijų fondai uždirbo 5,92 proc., mažos akcijų dalies – 4,66 proc., o konservatyvaus investavimo – 2,63 proc. per metus.
Pernai geriausią grąžą demonstravo konservatyvaus investavimo „Aviva Europensija“ konservatyvaus investavimo fondas – vienintelio šio fondo grąža buvo teigiama ir siekė 0,41 proc.
Blogiausią rezultatą fiksavo „Luminor pensija 4“, tai akcijų fondas, jo grąža siekė neigiamus 8,38 proc.
Pensijų fondai per visą laikotarpį iki šių metų pradžios sukaupė 3,118 milijardo eurų turtą, pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 1,317 milijono žmonių.
Didžiausią turto dalį (1,155 mlrd. eurų) valdo „Swedbank investicijų valdymas“, 794 mln. eurų turtą prižiūri „SEB investicijų valdymas“.
Visų pensijų fondų rezultatus 15min pateikia grafike.
M.Kalesinskas: nieko nuostabaus, rinkos banguoja
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas patikina, kad laikini nuosmukiai rinkose yra normalu.
„Nieko nuostabaus, kad pernai daugelio fondų investicijų grąžos neigiamos – tai tik atspindi bendras tendencijas pasaulio finansų rinkose, o jos tokios ir buvo 2018 m. Yra normalu, kad finansų rinkos banguoja – pakilimus keičia nuosmukiai ir atvirkščiai. Bet per ilgą laiką iš investicijų uždirbama teigiama grąža“, – vertina M.Kalesinskas.
Tą patvirtina ir ilgo laiko (pvz. 10 metų) pensijų fondų grąža, kuri lenkė laikotarpio infliaciją – tai, anot M.Kalesinsko, yra svarbiausia. Tačiau ekspertas turi ir priekaištų fondų valdytojams.
„Visgi, liūdna pastebėti, kad daugelio pensijų fondų aktyvaus investicijų valdymo pastangos nedavė norimo rezultato – net 13 iš 19 fondų per 5 metus nesugebėjo viršyti savo palyginamųjų indeksų grąžų. Tai akmuo į pensijų fondų valdytojų daržą, nes tai reiškia, kad daugelis jų nesugebėjo „atidirbti“ jiems kaupiančiųjų mokamo mokesčio už fondų valdymą“, – sako M.Kalesinskas.
Jis priduria, kad kaupiantieji neturėtų nustoti kreipti dėmesio, kaip fondų valdytojams sekėsi valdyti investicijas per pastaruosius 15 metų vien dėl to, kad šiemet pasikeis fondų strategijos ir jie taps gyvenimo ciklo fondais.
„Daugeliu atveju investicijas ir toliau valdys tos pačios komandos, tad žvelgiant, kaip valdytojams sekėsi ilguoju laikotarpiu praeityje, galima daryti ir pagrįstas prielaidas apie jų įdirbį, kuris lems rezultatus ir ateityje“, – vertina M.Kalesinskas.
