Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), anksčiau dėl numatomos pensijų reformos trynusi rankomis, dabar žeria jai kritiką. Anksčiau jos prezidentas Šarūnas Ruzgys džiaugėsi, kad jauni žmonės į sistemą bus įtraukiami automatiškai, o dabar aiškina, kad „bandymas naujomis reformomis klibinti II pensijų pakopos pamatus gali baigtis tuo, kad ateities pensininkai bus pasmerkti dar neregėtam nepritekliui“.
Daugiau apie staiga pasikeitusią asociacijos nuomonę skaitykite čia: Pensijų fondų valdytojai staiga apsigalvojo: pensijų reforma nurėš 2 milijardus eurų
LIPFA skaičiavimais, jei bus ignoruojami nuo pat pradžių II pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėti lūkesčiai bei pakeista kaupimo formulė, prie kaupimo savo lėšomis prisidedantis kiekvienas vidutinio dydžio užmokestį gaunantis dalyvis, dalyvaujantis kaupimo sistemoje nuo jos pradžios, praras apie 5 tūkst. eurų sumą.
„Siūlomos pensijų reformos nuostatas vertinome remiantis prielaida, kad šiuo metu žmogus kaupia pagal formulę 2+2+2 bei kad jam nuo 2020 metų pervedimai kaupimui iš mokamo „Sodros“ mokesčio padidės iki 3,5 proc., o formulė pasikeis į 3,5+2+2. Deja, tikėtinas rezultatas yra akivaizdus: pakeitus kaupimo sąlygas, dirbantis žmogus sukaups apčiuopiamai mažiau ir bus labiau priklausomas nuo ribotų valstybės biudžeto bei „Sodros“ galimybių. Tai nėra socialinis kontraktas, kaip bandoma pristatyti visuomenei, tai – dūmų uždanga“, – yra sakęs Š.Ruzgys.
Mažės konkurencija
LIPFA sunerimusi ir dėl valdžios siūlymo sumažinti pensijų fondams mokamus mokesčius perpus – dalyviai mokėtų nebe procentą, bet pusę procento nuo turto vertės.
„Aklas atskaitymų mažinimas veda prie pasiūlos susitraukimo ir konkurencijos mažinimo. Tai yra aklas kelias, politiškai gerai skamba. Matome, kad yra mažos arba augančios sistemos, įskaitant ir Lietuvą, bandoma parodyti, kad su mažu turtu turėtų keliauti didelių sistemų su masto ekonomija link“, – kalbėjo Š.Ruzgys.
Šiuo metu mokesčiai už kaupimą pensijų fonde siekia apie procentą nuo turto. Kanadoje ir Austrijoje mokesčiai siekia vos 0,4 proc., Italijoje ir Portugalijoje – po 0,3 proc., Jungtinėje Karalystėje, Danijoje ir Italijoje – 0,2 proc. Nyderlanduose šis mokestis yra simbolinis – 0,1 proc.
Š.Ruzgio teigimu, minėtos valstybės turi dideles pensijų sistemas, ir ten suveikia masto ekonomika.
Suomijoje mokestis siekia 0,5 proc., Šveicarijoje, Meksikoje, Lenkijoje ir Naujojoje Zelandijoje – 0,6 proc., Graikijoje ir Slovakijoje – 0,7 proc., Australijoje – 0,8 proc. Estijoje, kaip ir Lietuvoje, siekia procentą.
„Tiesiog yra per daug rizikų tiek verslo saugumui, tiek stabilumui, tiek tolesnėms investicijoms“, – aiškino Š.Ruzgys.
„Jeigu kertama perpus su niekuo nediskutuojant, o Lietuvos bankas pasako, kad rinka nesugriūtų, ar vis dar bus pakankama motyvacija toms bendrovėms dirbti“, – aiškino Š.Ruzgys. Sunkiau turėtų būti mažesniems pensijų fondų valdytojams. Mažesniais jis įvardijo „Aviva Lietuva“, „Luminor investicijų valdymas“ ir „INVL Asset Management“.
Lietuvoje šiuo metu pensijų fondus valdo 5 skirtingos finansinės institucijos – „Swedbank investicijų valdymas“, SEB investicijų valdymas“, „Aviva Lietuva“, „Luminor investicijų valdymas“ ir „INVL Asset Management“. Kartu jos valdo 20 pensijų fondų, neskaitant naujų, ką tik pristatytų „Swedbank“ viso gyvenimo ciklo fondų. Pažvelkime į jų finansinius rezultatus.
Siūloma, kad pensijų fondai taikytų gyvenimo ciklo investavimo strategiją. Kol kas viso gyvenimo ciklo fondus siūlo tik „Swedbank investicijų valdymas“, kuriam sukurti tokį fondą esą prireikė visų metų. Todėl tikėtina, kad kiti pensijų fondai, jeigu nauja tvarka įsigalios jau po pusmečio, nespės tam pasiruošti, aiškino Š.Ruzgys.
