Vidutiniškai akcijų fondai nuo šių metų pradžios uždirbo 4,13 proc., o vidutinės akcijų dalies – 1,03 proc., rodo Lietuvos banko paskelbta III ketvirčių apžvalga. Tiesa, greičiausiai šiuos prieaugius jau ištrynė pastarieji nuosmukiai pasaulio akcijų rinkose. Konservatyviems fondams šie metai ne itin sėkmingi – jie vidutiniškai neteko 0,4 proc. vertės, o mažos akcijų dalies fondų prieaugis nulinis.
Tikslesnį vaizdą, ko galima tikėtis iš pensijų fondų, parodo ilgo laikotarpio rezultatai. 18 fondų Lietuvoje jau veikia ilgesnį nei 10 metų laikotarpį.
Akcijų pensijų fondų vidutinė metinė grąža per šį laikotarpį siekia 7 proc., vidutinės akcijų dalies fondų – 5 proc., mažos akcijų dalies – 4,4 proc., o konservatyvūs fondai – 2,7 proc. Panašius rodiklius paprastai „žada“ finansinio raštingumo vadovėliai.
Palyginimui, nuo 2008 m. rugsėjo vartojimo kainos per dešimtmetį augo maždaug po 2 procentus per metus, tad visų kategorijų pensijų fondų rezultatai infliaciją pranoko.
Pensijų fonduose sukaupta lėšų suma pasiekė naujas rekordines aukštumas – 3,2 milijardo eurų. Pensijų fondų dalyvių skaičius siekia 1,3 milijono.
Tačiau ne visiems pensijų fondams sekėsi vienodai.
Geriausius rezultatus demonstruoja ne bankai
Tarp akcijų fondų ir apskritai didžiausią grąžą uždirbęs „INVL Asset Management“ valdomas fondas „INVL Extremo II 16+“ – per metus grąža siekia 8,3 proc. vidutiniškai. Palyginimui, SEB banko valdoma „Pensija 3“ užtikrino 5,48 proc. grąžą. Kiti fondai veikia trumpiau nei dešimtmetį.
Tarp vidutinės dalies pensijų fondų bankai taip pat atsilieka. „INVL Medio II 47+“ fondas uždirbo maždaug 6,78 proc. per metus, kai artimiausias konkurentas „Luminor pensija 3“ – 5,77 proc. Prasčiausią rezultatą demonstruoja „SEB Pensija 2“– 4,07 proc.
Tarp pensijų fondų, kurie į akcijas investuoja iki 30 proc. turto, sėkmingiausias buvo vėlgi „INVL Mezzo II 53+“, užtikrinęs 5,76 proc. grąžą. Tarp obligacijų fondų pelningiausias – „INVL Stabilo II 58+“, kurio grąža 4,25 proc.
Svarbu įsidėmėti, kad praeities rezultatai nereiškia, kad tokie jie bus ir ateityje.
Užsibrėžtų rezultatų nepasiekia
Įprastai fondų veikla vertinama pagal tai, kiek sėkmingai jie pasiekia užsibrėžtų tikslų – kiek jų rezultatai atkartoja lyginamąjį indeksą.
Lietuvos bankas pateikia tik 5 metų trukmės lyginamųjų indeksų rezultatus, be to, fondai gali savo nuožiūra keisti lyginamuosius indeksus, todėl atitikimas jiems taip pat dar nieko negarantuoja.
Tačiau daugeliu atveju lyginamieji indeksai pademonstravo geresnius rezultatus, nei juos bandantys sekti pensijų fondai: iš 22 fondų 14 nepasiekė šio tikslinio rodiklio, o 6 – pranoko.
Visi akcijų fondai nesiekia lyginamųjų indeksų rezultatų, o per penkmetį didžiausią šūvį pro šalį pademonstravo „Swedbank Pensija 5“ – fondo grąža 1,39 proc. punkto mažesnė nei lyginamojo indekso, tai prasčiausias rezultatas tarp visų fondų.
Taikliau investavo konservatyviausi fondai – 4 iš 6 fondų pranoko lyginamuosius indeksus.
Nuo Naujųjų metų fondai keisis
Nuo Naujųjų metų dėl pensijų sistemos pertvarkos esami fondai iš esmės keisis ir ims veikti pagal gyvenimo ciklo modelį.
Tokių fondų rizika automatiškai kis paskui dalyvių amžių. Pavyzdžiui, karjerą pradėjęs jaunas darbuotojas, pensiją kaupiantis gyvenimo ciklo fonde, 100 procentų investuotų į akcijas. Jam senstant akcijų dalis vis mažėtų, o prieš senatvę fondas pinigus laikytų tik saugiuose likvidžiuose vertybiniuose popieriuose, kad jų vertė nenukristų dėl svyravimų finansų rinkose.
