Dar ne per seniausiai pensijų fondų valdytojai džiaugėsi Vyriausybės pasiūlymais – LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys teigiamai vertino siūlomą pensijų reformą ir privalomą žmonių įtraukimą.
Dabar asociacija pasigenda vertinimo, ar planuojami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atstatyti ankstesnių valdžios sprendimų lemtus II pensijų pakopos dalyvių praradimus.
LIPFA skaičiavimais, jei bus ignoruojami nuo pat pradžių II pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėti lūkesčiai bei pakeista kaupimo formulė, prie kaupimo savo lėšomis prisidedantis kiekvienas vidutinio dydžio užmokestį gaunantis dalyvis, dalyvaujantis kaupimo sistemoje nuo jos pradžios, praras apie 5 tūkst. eurų sumą.
„Jei į darbo rinką šiais metais atėjęs jaunas žmogus, taip pat gaunantis vidutinio dydžio atlyginimą ir pensijai pradėjęs kaupti dabar galiojančiomis sąlygomis, kurias planuojama nuo kitų metų pakeisti, sukauptos santaupos senatvei bus apie 8-9 tūkst. eurų mažesnės, nei jis gali tikėtis sistemos nekeičiant“, – teigiama pranešime.
Bendros asmeninės būsimųjų pensininkų santaupos gali sumažėti apie 2 mlrd. eurų ir tai ateityje gali tapti nemaža problema tiek jiems patiems, tiek valstybės biudžetui.
„Siūlomos pensijų reformos nuostatas vertinome remiantis prielaida, kad šiuo metu žmogus kaupia pagal formulę 2+2+2 bei, kad jam nuo 2020 metų pervedimai kaupimui iš mokamo „Sodros“ mokesčio padidės iki 3,5 proc., o formulė pasikeis į 3,5+2+2. Deja, tikėtinas rezultatas yra akivaizdus: pakeitus kaupimo sąlygas, dirbantis žmogus sukaups apčiuopiamai mažiau ir bus labiau priklausomas nuo ribotų valstybės biudžeto bei „Sodros“ galimybių. Tai nėra socialinis kontraktas, kaip bandoma pristatyti visuomenei, tai – dūmų uždanga“, – sako Š.Ruzgys.
LIPFA vertinimais, tikėtina, kad per 10 metų dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažės nuo 1,35 mln. iki 1,06 mln., o pensinio amžiaus senjorų padaugės nuo 0,55 mln. iki 0,62 mln. Per 20 metų dirbančiųjų gali likti 0,88 mln., o pensininkų bus 0,67 mln.
Jei visos kitos sąlygos liktų tos pačios, vien dėl demografijos po 10 metų pensijos dabartiniais pinigais mažės 30 proc., po 20 metų – per pusę.
Jei būtų norima išlaikyti dabartinį algų ir pensijų santykį, kuris ir taip mažas, tuomet „Sodros“ pajamas per dešimtmetį reikėtų padidinti 43 proc., o per 20 metų – beveik dvigubai, vertina LIPFA.
„Panašu, kad siūloma pensijų reforma šios sistemos pamatus ketinama ne sustiprinti, o išjudinti nepaisant realios grėsmės, jog jau po dešimties metų „Sodros“ deficitui dengti reikės daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų. Pensijų reformos nuostatos neapima ir neatliepia būsimų valstybės finansinių galimybių. Be to, vienpusiškas dirbančiųjų teisėtų lūkesčių ignoravimas ne tik mažina pasitikėjimą teisine valstybe, tačiau kiekvienam kaupiančiajam lemia konkrečius finansinius praradimus“, – teigia Š.Ruzgys.
Pagal naująjį siūlomą modelį siūloma pensijų sistemą pertvarkyti taip, kad didžioji dalis įnašų į pensijų fondus – 4 proc. dabartinio atlyginimo – būtų įmokami pačių dirbančiųjų lėšomis, o valstybė prie to prisidėtų papildoma paskata, siekiančia 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
