Prieš trejus metus Estija suteikė galimybę gyventojams atsiimti visus sukauptus pinigus iš fondų, tačiau netruko pastebėti, kad tai nieko gero nežada valstybei. Dabar matoma, kad daugelis taupiusiųjų tiesiog išleido pinigus, nebeturi santaupų pensijai, nes niekur neinvestavo.
Kviečia pasimokyti iš Estijos
Estijos Centrinio banko valdytojas Madis Mulleris Lietuvoje vykusios konferencijos metu dalinosi mintimis apie šalyje per daugiau nei 30 metų priimtus daugybę išmintingų ekonominių sprendimų. Bet dabartinė situacija rodo, kad jų būta ir prastų, ypač, kai kalbama apie privalomą kaupimą pensijai. Nuo 2021 m. pabaigos estai, kurie iki tol visi prisidėjo ir kaupė pensijai pagal II pakopos schemą, gavo galimybę atsiimti savo santaupas iš fondų ir leisti pinigus, kaip panorėję. Dabartiniai to rezultatai ir pamokos suteikia galimybę tiek Estijai, tiek Lietuvai realiai pamatyti, ką duoda toks sprendimas.
Duomenys rodo, kad apie pusė šiuos pinigus išleido paprasčiausiai vartojimui.
„Rezultatas buvo toks, kad apie 150 tūkst. žmonių per metus pasiėmė visas savo santaupas, kurias kaupė pensijai. Duomenys rodo, kad apie pusė šiuos pinigus išleido paprasčiausiai vartojimui. Tai reiškia, kad atėjus pensijai šie žmonės nebeturės santaupų.
Kita dalis pinigus panaudojo apmokėti turimas paskolas, kas kai kuriais atvejais gana protinga, nes padėjo išvengti galimų palūkanų arba galėjo būti žalinga, jeigu palūkanos ilgainiui mažėtų. Tik maža dalis šių pinigų buvo investuoti“, – aiškino Estijos Centrinio banko valdytojas Madis Mulleris.
Jei norėtume pasimokyti iš Estijos pavyzdžio, prieš tai reikėtų daugiau diskutuoti valstybės lygmeniu. Estijoje leidimas atsiimti sukauptas lėšas sukūrė teigiamą efektą šalies ekonomikai, tačiau jis buvo trumpalaikis.
Ko siekiama leidžiant atsiimti santaupas?
Kalbant apie sukauptų lėšų atsiėmimą iš pensijų fondų egzistuojant tam tikroms sąlygoms, išskirtiniams atvejams (pvz. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad tokie atvejai turi būti išimtiniai, kai kaupimas tampa betikslis), leidimo atsiimti santaupas tikslas – kurti didesnį gyventojų pasitikėjimą sistema ir pačios sistemos patrauklumą.
Šiuo atveju itin svarbu diskutuoti ir rasti kompromisą, kokios tos sąlygos galėtų būti. Pensijų sistema sėkmingai veikti gali tik esant masiškumui bei stabilumui. Labai svarbu, kad sudarytos sąlygos gyventojams neturėtų tiesioginės įtakos pensijų fondų rezultatams ir kitų kaupiančiųjų sukauptam turtui.
Jeigu kalbama apie siūlymus sukauptą turtą leisti atsiimti visiems, be jokių išskirtinių sąlygų – siekiama trumpalaikės naudos ir, galima sakyti, pataikavimo visuomenei. Tai, greičiausiai, nėra tvarus sprendimas, kuris spręstų visuomenės problemas, mažintų socialinę atskirtį, didintų pensijų išmokas.
Estų populiacija tapo dar labiau priklausoma nuo valstybės paramos, negu prieš priimant šį sprendimą.
„Dabar vidutiniškai estų populiacija tapo dar labiau priklausoma nuo valstybės paramos, negu prieš priimant šį sprendimą. Taip pat gyventojai bendrai turi mažiau santaupų atsižvelgiant į demografinę padėtį šalyje. Panašu, kad Vyriausybė tai pagaliau pripažino esant problema ir pradėjo judėti kiek kita kryptimi. Nuo kitų metų visiems norintiems atsiras galimybė mokėti didesnes įmokas į II pakopos pensijų fondus ir dėl to gauti mokestinių nuolaidų“, – šalies patirtimi dalinosi M. Mulleris.
Kaupimas pensijų fonduose – paprasčiausia investavimo forma
Ilgai tebesitęsiančios diskusijos atskleidžia, kad nėra paprasta priimti ilgalaikius sprendimus, kurie dažnu atveju nėra patys populiariausi, tačiau itin reikalingi visuomenei, ir padaryti juos būtų patraukliais visiems. Papildomo kaupimo pensijai atveju, Lietuvos valstybės tikslas yra bent 70 proc. siekianti pakeitimo norma, kuri susidarytų iš skirtingų pajamų šaltinių: „Sodros“ pensijos, papildomo asmeninio kiekvieno žmogaus kaupimo, darbdavio įsitraukimo.
Žvelgiant į užsienio pavyzdžius, matoma, kad ir pažangiose užsienio šalyse, kurios gali pasigirti tvirtomis, laiko išbandytomis, pensijų sistemomis, taip pat kyla diskusijų. Tačiau tęstinumas, sutarimai ir ilgalaikis jų laikymasis, pensijai kaupiamų lėšų naudojimas sulaukus pensijos – vakarietiškų sistemų bruožai. Pensijų kaupimo atveju itin svarbu ieškoti kompromisų, kurie būtų ir naudingi, ir patrauklūs gyventojams, tačiau tuo pat metu natūralu, kad diskusijų ir kvestionavimų kils.
Nuo 2019 m. kaupimas visai nedaro įtakos senatvės pensijoms, mokamoms iš „Sodros“. Kaupiamosios sistemos rezultatai rodo tik pozityvias tendencijas. Vidutinė investicinė grąža II pakopos pensijų fonduose nuo tada, kai buvo įsteigti Gyvenimo ciklo fondai, siekia net 71 proc. Tad akivaizdu, jog sistema veikianti ir naudinga būsimiems pensinio amžiaus gyventojams.
Užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, kad kaupimas papildomai pensijų fonduose – paprasčiausias būdas kaupti senatvei. Žinoma, yra daug skirtingų instrumentų, kuriais kiekvienas gali pasinaudoti ir taip kaupti senatvei. Tačiau tai reikalauja ir tam tikro profesionalumo, investicinio išmanymo, ir nemažai laiko. Papildomo kaupimo pensijai sistema Lietuvoje yra orientuota į tai, kad gyventojai savo oria senatve galėtų pasirūpinti neinvestuodami papildomo laiko ar resursų.
Demografiniai pokyčiai rodo, kad mūsų visuomenė amžėja, o ateityje susidursime su vis didesnėmis problemomis. „Sodros“ sistemai teks vis didesnis krūvis, dėl kurio, tikėtina, pensijos ateityje mažės arba valstybei teks vis didesnę biudžeto dalį skirti gyventojų pensijoms.
Kalbėdamas apie Estiją, M. Mulleris pabrėžė, kad žala jau buvo padaryta ir visuomenė skilo į dvi priešingas stovyklas.
Viena dalis ir toliau pasikliaus didesne valstybės parama, o kita – investuos ir mėgins sutaupyti kitais būdais, nebūtinai remdamiesi pensijų fondais ar mokėdami į juos daugiau. Taip pat per pastaruosius penkerius metus pastebėtas investavimo augimas. Pavyzdžiui, prieš penkerius metus suskaičiuota virš 12 tūkst. individualių vertybinių popierių sąskaitų, o šiuo metu jų jau apie 110 tūkst.
„Viena iš pamokų, kurios man atrodo svarbios – pensijų fondų reguliavimas. Tai – kritiškai svarbus sprendimas, nes būtina užtikrinti, kad jų rankos nebūtų surištos per stipriai, kas atsigręžtų mažesne grąža vartotojams ir kad mokesčiai nebūti per dideli, nes tai reikštų – didesnes įmokas taupantiesiems“, – sakė Estijos Centrinio banko valdytojas.
Tam, kad gautume didesnes senatvės pensijas, turime reguliariai investuoti lėšas, kaupdami dalį kas mėnesį gaunamo atlygio.
Estijos Centrinio banko valdytojo pasisakymą video įraše rasite nuo 1:00:00
