Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja 1,4 mln. žmonių.
Kaupdamas antroje pakopoje, žmogus skiria kaupimui tam tikrą procentą savo pajamų.
Kaip 15min sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič, nuo 2019 m. nauji kaupimo dalyviai galėjo savo įmokos dalį didinti pamažu, tai yra pasirinkti pamažu didėjantį tarifą: nuo 1,8 proc. įmokos 2019 m. iki 3 proc. 2023 m.
2019 m. šie žmonės būsimai pensijai skyrė 1,8 proc. savo pajamų, 2020 m. – 2,1 proc., 2021 m. – 2,4 proc., 2022 m. – 2,7 proc., o 2023 m. – 3 proc.
Kas keitėsi nuo šių metų
Pensijų fondams pervedamos įmokos nuo šių metų padidėjo 600 tūkst. žmonių (43 proc. visų kaupimo dalyvių), nes jie pensijai iki šiol kaupė pamažu didėjančiu tarifu. Likusiems kaupimo dalyviams įmokos dydis nuo šių metų nepasikeitė.
Prie kiekvieno kaupiančiojo į pensijų fondus pervedamų sumų prisideda valstybė. Jei žmogus kaupė pamažu didėjančiu tarifu, valstybė pridėdavo už šiuos dalyvius 1,2 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), o nuo šių metų valstybės skiriamas tarifas padidėjo iki 1,5 proc. nuo VDU.
„Nuo Naujųjų metų visi kaupimo dalyviai moka 3+1,5 proc. tarifu, tai yra į pensijų fondus pervedama 3 proc. nuo žmogaus pajamų ir 1,5 proc. nuo VDU perveda valstybė“, – sakė M.Kozič.
Kiek augs įmokos?
Kaip nurodė „Sodros“ atstovė, jei žmogus, uždirbantis 1000 eurų neatskaičius mokesčių, nuo 2023 metų iš savo atlyginimo į pensijų fondus perveda 30 eurų, o iš valstybės biudžeto už žmogų į pensijų fondą pervedama dar 23,85 eurų, iš viso per mėnesį bus kaupiama 53,85 eurų.
2022 metais tūkstantį eurų „ant popieriaus“ uždirbantis žmogus nuo savo atlyginimo pensijų fondams mokėdavo 27 eurus, o valstybės paskata siekė 17,30 eurų – iš viso būdavo pervedama 44,3 eurų.