Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis trečiadienį paaiškino, ką ketinama keisti pensijų sistemoje: „Sodra“ nebemokėtų įmokų į pensijų fondus ir jos būtų perkeltos valstybės biudžetui, dėl to ateityje niekam nebebūtų mažinamos senatvės pensijos.
Iki šiol dalies pensijos netekdavo pensijų fondų dalyviai, o „Sodros“ biudžetas ir esami pensininkai nukentėdavo dėl įmokų į pensijų fondus. Tik neužsimenama, kokios įmokos apskritai būtų pervedamos nuo 2019-ųjų, kuomet pradėtų veikti pertvarkyta pensijų sistema.
Įžvelgia nuoseklumo
„Tai, ką aš dabar girdžiu, man skamba gerokai nuosekliau ir logiškiau, nei tai, ką girdėjome anksčiau. Buvo minčių, kad apskritai antrą pakopą reikėtų naikinti, tai galėjo gąsdinti ir galėjo susidaryti vaizdas, kad valdantieji galbūt nelabai supranta demografinių realijų, su kuriomis vis labiau susidurs Lietuva“, – vertina „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Jis patikina, kad vyriausybės ketinimai pakankamai logiški.
„Labai aiškiai pripažinta, kad papildomai kaupti yra būtina, nes iš tikrųjų Lietuva senėja ir tai tęsis, gyvenimo trukmė ilgės, o valstybei tenkanti našta išlaikyti pensininkus vis augs. Neišvengiamai keisis dirbančiųjų ir pensininkų santykis. Kad kaupti reikia, Vakarų valstybės supratusios jau seniai“, – sako R.Grajauskas.
Jei valstybės pensija nebemažėtų, tai logiška turėtų būti, kad ir valstybės indėlis į privačius pensijų fondus galėtų būti mažesnis, – R.Grajauskas.
Jis lygina, kad Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje pensijai sukauptos lėšos iš viso sudaro daugiau nei 100 proc. bendrojo vidaus produkto – dėl to pensininkai senatvėje gali sau leisti „pakankamai gerą gyvenimo kokybę“.
„Tuo tarpu Lietuvoje, praėjusių metų duomenimis, pensijų fonduose buvo 2,5 milijardo eurų. Nors tai gali skambėti kaip nemaži pinigai, tačiau tai tėra apie 6,5 proc. BVP – tai nėra ta suma, kuri iš esmės pakeistų į pensiją išeinančių žmonių gyvenimą, tą žinome ir iš dabar išeinančiųjų į pensiją“, – sako R.Grajauskas.
Gyventojai turi daugiau prisidėti patys
„Danske Bank“ ekonomistas patikina, kad gyventojams vis daugiau teks patiems prisidėti prie taupymo savai pensijai.
„Sodra vis mažiau galės prisidėti prie pensininkų ir pensininkai vis labiau turės būti daugiau sukaupę iš savų pinigų. Čia esminis principas ir gerai, kad dėl jo nebesiginčijama – tai rodo blaivų situacijos ir jos rimtumo suvokimą. Tuomet lieka tik techninis klausimas – kaip reikia kaupti. Čia yra daug kritikos privatiems fondams – tai nepakankamą grąžą uždirba, tai dideli komisiniai. Gali būti įvairių variantų“, – sako R.Grajauskas.
Jis mini, kad pensijų kaupimu galėtų užsiimti ir „valstybinis pensijų kaupimo fondas, ką yra siūlęs Lietuvos bankas“.
„Kitas dalykas, aišku, yra formulė ir procentai – kas, kiek ir kaip prisideda. Dabar pas mus yra galiojanti formulė 2+2+2 proc. : 2 proc. pervedami iš „Sodros“, dviem prisideda pats gyventojas, ir dar du – iš valstybės biudžeto. L.Kukuraitis teisingai sako, kad tai nėra visiškai teisingai – nukenčia dabartiniai pensininkai, „Sodra“ gauna mažiau pajamų ir dėl to dabartiniai pensininkai gauna mažesnes pensijas, bent jau kažkiek. Vėlgi, su tuo galima sutikti“, – sako R.Grajauskas.
Jis aiškina, kad dabartiniai pensininkai nėra kalti – ne ant jų pečių turėtų gulti atsakomybė už jaunų žmonių kaupimą. Kaupti turėtų tie, kurie patys išeis į pensiją ateityje, tačiau tam būtinos valstybės paskatos.
„Ar iš „Sodros“, ar iš valstybės biudžeto, tai yra techninis klausimas – vis tiek tai vieši finansai, o ir pačiam kaupėjui nėra skirtumo, iš „Sodros“ ar iš biudžeto gauna. Esminis klausimas – kiek gali valstybė prisidėti. Jei dabar yra 2+2+2, reikėtų svarstyti, kokia formulė galėtų būti. Galbūt 3+3? Tris procentus prisideda dirbantysis, tiek pat prisideda valstybė“, – svarsto ekonomistas.
Jis aiškina, kad be valstybės paskatų „žmonės linkę gyventi šia diena“ – būtų labai mažai tų, kurie kaupti nuspręstų savarankiškai.
„Didžioji dalis žmonių nelabai supranta demografinių pasikeitimų ir apskritai finansinis raštingumas nelabai didelis. Valstybė čia turėtų prisiimti atsakomybę ir skatinti. Tik klausimas, kokios tos paskatos turėtų būti, kad žmonės kauptų“, – sako R.Grajauskas.
Turtingieji gali būti skatinami mažiau
Anksčiau pasirodę ministerijos ketinimai valstybės mokamas įmokas susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VMI), „Danske Bank“ ekonomisto vertinimu, yra „logiški ir teisingi“.
„Didesnes pajamas gaunantieji paprastai yra didesnio finansinio išprusimo ir suvokia kaupimo svarbą, galų gale jų ir taupymo norma yra didesnė. Todėl jiems valstybės skatinimas gali būti mažesnis – o tie, kurie uždirba mažiau, jiems yra sudėtingiau rasti laisvų lėšų kaupimui ir taupymui, biudžetai ir taip įtempti. Kai įmokos mokamos nuo VDU, mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms parama būtų didesnė ir papildomai labiau motyvuotų tokius žmones kaupti“, – paaiškino R.Grajauskas.
Jis patikina, kad ir valstybės siekiai sumažinti įmokas būtų suprantami – mainais antros pensijų fondų pakopos dalyvių „Sodros“ pensija nebemažėtų.
„Jei valstybės pensija nebemažėtų, tai logiška turėtų būti, kad ir valstybės indėlis į privačius pensijų fondus galėtų būti mažesnis – ateityje valstybė labiau prisidės prie pensijos. Būtų teisinga, kad našta tarp valstybės ir kaupiančiojo būtų padalinta vienodai“, – sako R.Grajauskas.
M.Dubnikovas: valstybė atsitraukia
Tačiau kitokios nuomonės laikosi Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Jis teigiamai vertintų, jei įmokų į fondus mokėjimas būtų perkeltas iš „Sodros“ į biudžetą, tačiau tai gali tiesiog reikšti, kad valstybė mažins savo dalyvavimą ir prisidėjimą prie privačios pensijos.
„Apskritai gal ir neblogai atrodytų. Viskas vis tiek iš bendros kišenės – nesvarbu, kuri institucija skolinsis. Tačiau kitas dalykas – jei dalyvavimas antroje pakopoje bus pagrįstas tais kriterijais, kurie buvo nutekėję prieš kelis mėnesius, tai iš esmės būtų antros pakopos naikinimas. Ji liktų neefektyvi, nenaudinga mažai uždirbantiems, o daug uždirbantiems, ko gero, palankiau būtų rinktis investicinį gyvybės draudimą arba trečios pakopos fondus“, – sako M.Dubnikovas.
Šiuo metu įstatymu valstybė yra įsipareigojusi pensijų fondų dalyviams pervesti 2 proc. jų atlyginimo, o nuo 2020 metų įstatyme įtvirtinta įmoka – jau 3,5 proc. Jei pats žmogus savo lėšomis prisideda 2 proc. nuo atlyginimo, valstybė iki šiol perveda papildomus 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Jei nebebus mažinama „Sodros“ pensija pensijų fondų dalyviams, tai iš kažkur reikės paimti pinigų – greičiausiai vienokia ar kitokia forma bus mažinamas finansavimas iš biudžeto, – mano M.Dubnikovas
„Šio plano greičiausiai bus atsisakoma ir daugiau kaupimo naštos bus perkeliama ant paties žmogaus pečių – va, jei nori, kaupk, ir gausi kokią priemoką nuo vidutinio darbo užmokesčio“, – sako M.Dubnikovas.
Jis patikina, kad dėl pensijų fondų kitąmet bus „laužoma daug iečių“.
„Jei nebebus mažinama „Sodros“ pensija pensijų fondų dalyviams, tai iš kažkur reikės paimti pinigų – greičiausiai vienokia ar kitokia forma bus mažinamas finansavimas iš biudžeto, valstybės įmokos bus mažinamos. Jau buvo nutekėję duomenys, pagal kuriuos įmokas į antros pakopos fondus būtų skaičiuojamos nuo VDU“, – sako M.Dubnikovas.
Anot jo, jei dirbantieji gautų su VDU susietas įmokas į pensijų fondus, motyvacija dalyvauti sumažės, kadangi iki šiol galiojo pažadas mokėti mažiausiai 3,5 proc. įmoką nuo darbo užmokesčio.
„Šiemet „Sodros“ biudžetas perteklinis ir pokyčiais bandoma išjoti ant augančios ekonomikos arklio – atsiranda daugiau pinigų, galbūt iš to atsilaisvinusias lėšas perskirstytų. Tačiau jei ne auganti ekonomika, patvirtinti biudžetai būtų labai ne kokioje padėtyje“, – sako M.Dubnikovas.
