Už Vyriausybės pasiūlytą pensijų reformą balsavo 8 komiteto nariai, prieš – 2, o susilaikė – 1. Toliau pritarti pensijų pertvarkai turės pagrindinis komitetas ir visas Seimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatyta pensijų pertvarka iš esmės nesikeitė po to, kai ją pasiūlė Vyriausybė, ilgainiui tik buvo pridėtas valstybinio anuitetų tiekėjo monopolis, tačiau šis atskiras klausimas atidėtas. S.Jakeliūnas siūlė svarstyti su pensijų anuitetais susijusius pakeitimus rudenį, kadangi valstybinis monopolis būtų numatytas ne anksčiau kaip 2020 metais – komitetas tam pritarė, už balsavo 8 nariai.
Verslo ir pensijų fondus valdančių įmonių asociacijos jau buvo įspėjusios, kad pensijų kaupimo pertvarka sugriautų II pakopą, prieš tokią pertvarką pasisakė ir teisininkai.
Abejojo nauda gyventojams
Konservatorius Mykolas Majauskas atkreipė dėmesį, kad ir asociacijos, ir verslo atstovai nepalaiko pensijų reformos: „Jei prasiskleistume užuolaidas, matytumėte ir protestuotojus, žmones, kurie nenuėjo į darbą ir laiką skyrė išsakyti protestui.“
Jis tikino, kad priimami skuboti ir neišdiskutuoti sprendimai, kurių įtaką jausis visam žmogaus gyvenimui. Seimo narys išsakė ir abejonę, kad žmonės mieliau rinksis papildomus pinigus išleisti vartojimui, negu kaupti pensijų fonde.
„Ar jūs nedarote klaidingos prielaidos, kad, sumažindami mokesčius ir palikdami gyventojams tuos pinigus, jie, ir ypač tie, kurie uždirba vidutines ir mažesnes pajamas, išleis pajamas einamajam vartojimui“, – abejojo M.Majauskas.
Andrius Kubilius abejojo, ar visa reforma nėra skirta tik pridengti nenorui nuo 2020 m. pensijų fondų įmokoms skirti 3,5 proc., vietoje dabartinių 2 proc.
„Jūs nenorite tų 3,5 proc., nes tai „Sodrai“ būtų papildomos išlaidos, biudžeto deficitas. Vietoje to, kad pasiūlytumėte jų atsisakyt, jūs siūlote mums didžiulį naują namą, kuriame sudėtinga susigaudyti. Kodėl nesiūlote paprasto tikslo – išvengti to 3,5 proc., ir tą galėtume paprastai sutvarkyti“, – stebėjosi A.Kubilius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis paaiškino, kad būtų kaupiami tie patys 6 proc., lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, tačiau „Sodros“pensija būtų didesnė.
„Pagal dabartinį kompromisą, jei „Sodra“ neperves į kaupiamuosius fondus, „Sodros“ rezervas bus gerokai geresnėje situacijoje. Bendrai „Sodros“ pensija tikrai būtų mažesnė kaupiant 3,5 proc.“, – teigė L.Kukuraitis.
Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas akcentavo, kad dabar esamas kaupimas nepakankamas.
„Automatinis įtraukimas yra esminė šitos reformos dalis“, – sakė M.Jurgilas.
Seimo nariai klausė, kodėl reikia tris kartus į pensijų kaupimą žmones įtraukti automatiškai. Ministerijos atstovai paaiškino, kad iki 30 metų yra ta riba, nuo kada labiausiai apsimoka pradėti kaupti.
„Valstybės žinia – kad tau, jaunas žmogau, apsimoka kaupti“, – sakė L.Kukuraitis.
M.Majauskas pastebėjo, kad žmonėms, kurie uždirba nuo 1400 eurų ir pensijų fonduose patys papildomai nekaupia, pajamos po reformos nežymiai sumažėtų.
„Atlyginimas nemažės tik tiems, kurie dalyvauja 2+2+2 proc., o 2+0+0 proc. variantu dabar žmonės savo lėšomis nekaupia, tai normalu“, – aiškino ministerijos atstovė.
Registravo kitokių siūlymų – komitetas balsavo drausmingai
Pagal Vyriausybės pasiūlytą pensijų pertvarką, gyventojai nuo kitų metų II pakopoje turėtų kaupti savomis, o ne „Sodros“ įmokomis, ir pervesti iš viso 4 proc. dabartinio atlyginimo. Už tai jie gautų papildomą valstybės paskatą – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, buvusio prieš dvejus metus.
Siūloma, kad pensijų kaupimas būtų automatinis – gyventojai į pensijų fondus būtų į traukiami tris kartus automatiškai, su galimybe kaupimo atsisakyti. Taip pat būtų pereita prie gyvenimo ciklo fondų koncepcijos, perpus būtų mažinami pensijų fondų mokesčiai, o pensijų anuitetų išmokų tiekėjas būtų vienintelis ir valstybinis – „Sodra“. Pensijų fondų dalyviai galėtų prisidėti ir didesnėmis įmokomis, nei siūlo Vyriausybė.
Pagal siūlymą, būtų galima ir dalyvavimą pensijų kaupime nutraukti, o sukauptas lėšas įnešti į „Sodrą“ ir atstatyti senatvės pensijos praradimus.
Pensijų kaupimo įstatymas sulaukė kitokių Seimo narių siūlymų. Algirdas Sysas ir Rasa Budbergytė pasiūlė atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų fondus ir sparčiau karpyti pensijų fondų taikomus mokesčius. R.Budbergytė patikino, kad ji yra prieš automatinį kaupimą iš esmės.
„Mūsų galva, jis optimalus ta prasme, kad skatina žmones kaupti, kartu paliekama žmogui teisė rinktis. Apie tai plačiai komunikuojama, ir daug žmonių galės ta teise pasinaudoti. Visi tarptautiniai skaičiavimai rodo, kad automatinio įtraukimo būdu iš esmės nėra grėsmės visai kaupimo sistemai sugriūti, ji išlaiko tvarumą“, – sakė L.Kukuraitis.
„Vis dažniau viešoj politikoj mes matom tuos numanomo sutikimo modelius vienas iš jų yra donorystė, kur įtraukiami žmonės, nebent pasako, kad ne. Toks pats principas ir kaupime. Dažnu atveju tai yra pasiteisinusi praktika“, – prieštaravo ir M.Majauskas.
R.Budbergytės pasiūlymą palaikė tik vienas komiteto narys, 7 buvo prieš, 4 susilaikė.
Parlamentarai siūlė ir sparčiau mažinti pensijų fondų atskaitymus iki tol, kol jie bus perpus mažesni nei šiuo metu. Tam prieštaravo Lietuvos banko atstovas. Komitete palaikymo taip pat nebuvo.
Gintarė Skaistė siūlė išbraukti nuostatą, kad automatinis įtraukimas vykdomas tris kartus – ji aiškina, kad jaunas žmogus dažnai nelinkęs galvoti apie ilgo laikotarpio perspektyvą, pvz., apie tai, iš ko gyvens senatvėje. Todėl tikslingą automatinį įtraukimą su teise atsisakyti dalyvauti kaupime, pratęsti iki to amžiaus, kol vis dar apsimoka pradėti kaupti – t.y. 40 metų.
Rimantas Jonas Dagys siūlė atsisakyti plano mažinti socialinio draudimo įmokos tarifą vykdant pensijų reformą.
