Metų pradžioje Lietuvoje buvo 1,05 mln. dirbančiųjų, kurie nusprendė kaupti senatvei pensijų fonduose.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas palankiai vertina pirmųjų dviejų mėnesių rezultatus.
„Žinoma, norėtųsi, kad savo ateičiai maksimaliai kaupti imtų kuo daugiau būsimųjų pensininkų, tačiau tokių rezultatų buvo galima tikėtis. Apsispręsti dėl savo pensijos yra sudėtingas sprendimas, todėl jį priima tik aktyviausieji, kurie domisi savo senatvės pensija. Tikimės, kad per likusius tris mėnesius šis skaičius padvigubės. Esant tokiai situacijai, valstybė išliks pajėgi finansuoti sistemą, o norintiems bus sudarytos sąlygos dalimi pensijos pasirūpinti patiems“, – teigia Artūras Bakšinskas.
Pasak jo, pensijų fondų bendrovės reformos viešinimui skyrė solidžias sumas, aktyviai apie galimybę pasirinkti būsimiesiems pensininkams primena ir „Sodra“. Tikimasi, kad valstybė, oficialūs asmenys taip pat aktyviau įsitrauks aiškinant visuomenei pensijų sistemos reformos svarbą ir eigą.
Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos.
Pernai, priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtina naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę mokėti papildomas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, likti prie ankstesnio minimalaus kaupimo arba stabdyti kaupimą.
