Nuo 2020 metų nukentėjusiems žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektams suteikta 1,5 tūkst. lengvatinių paskolų, o viena vidutiniškai siekė 105 tūkst. eurų.
Fondas 2020 metų rugpjūtį pradėjo teikti lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui finansuoti žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse. Tam buvo skirta 38,8 mln. eurų iki 2020 metų pabaigos, tačiau lėšos buvo išskolintos jau iki spalio pabaigos, todėl papildomai skirta 49,6 mln. eurų. Vėliau, 2021 metų pradžioje, viduryje bei 2022 metų pradžioje lėšos dar augo.
„Akivaizdus apyvartinių lėšų poreikis žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriuose veikiantiems subjektams išplėtė tiek priemonės įgyvendinimo laikotarpį, tiek suteiktų lėšų apimtis, o galutiniame rezultate turime beveik pusantro tūkstančio suteiktų paskolų už beveik 157 mln. eurų“, – pranešime sakė laikinoji fondo vadovė Romalda Globienė.
Daugiausia paskolų buvo suteikta 2020 metais – 88,4 mln. eurų, 2021 ir 2022 metais atitinkamai po 44,7 ir 23,5 mln. eurų. Daugiausia paskolų pagal jų skaičių gavo ūkininkai – 1,3 tūkst. paskolų (86 proc.). Iš viso jiems paskolinta 83,9 mln. eurų, o vidutiniškai vienas ūkininkas skolinosi 65,2 tūkst. eurų.
Taip pat paskolos suteiktos žemės ūkio ir žuvininkystės srityse veikiančioms bendrovėms, kooperatyvams, individualioms įmonėms, kooperatinėms bendrovėms ir mažosioms bendrijoms. Joms suteiktų paskolų suma siekia 72,7 mln. eurų, o vidutiniškai viena paskola siekė beveik 350 tūkst. eurų.
Daugiausia paskolų suteikta ūkiams iš Joniškio, Panevėžio, Kėdainių, Šiaulių, Biržų, Radviliškio, Pasvalio, Pakruojo, Švenčionių ir Ukmergės rajonų – jie gavo beveik pusę (48 proc.) visų suteiktų paskolų.
Daugiausia paskolų per visą priemonės įgyvendinimo laikotarpį suteikė LKU kredito unijų grupė – 44,6 mln. eurų, „SME Finance“ – 36,1 mln. eurų, KREDA kredito unijų grupė – 28,6 mln. eurų, RATO kredito unija – 19,1 mln. eurų ir SEB bankas – 18,2 mln. eurų.
