Mantas K. (vardas pakeistas – aut. past.) „15min“ pasakojo 2008 metų balandį iš SEB banko pasiėmęs 20 tūkst. Lt paskolą. 2009-aisiais jis neteko darbo ir neišgalėjo kas mėnesį mokėti paskolos įmokų. „Paskutinę įmoką sumokėjau 2009 metų balandžio 13 dieną“, – pasakojo jaunas vyras. Su finansinėmis problemomis susidūrusiam vilniečiui bankas pasiūlė sumažinti mėnesinę įmoką maždaug perpus – iki 200 Lt.
„Kadangi neturėjau jokių pajamų, negalėjau mokėti ir tokios sumos. Bankas atsakė, kad būsiu perduotas teismui“, – kalbėjo Mantas K. Jo teigimu, šių metų vasario 8 dieną SEB bankas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamas iš skolininko priteisti 18 596,12 Lt skolos, kurią sudaro 16 803,41 Lt negrąžinto kredito, 1280,97 Lt priskaičiuotų palūkanų ir 511,74 Lt delspinigių. Teismas paskyrė antstolį ir įpareigojo jį areštuoti Manto K. SEB banke turimą sąskaitą.
„Šių metų balandžio 15 dieną įsidarbinau, pradėjau gauti reguliarių pajamų. Į areštuotą sąskaitą buvo pervedamas atlyginimas. Dalį jo nuskaičiuodavo antstolis ir pervesdavo bankui. Man likusi trijų atlyginimų dalis ir viena išmoka iš „Sodros“ sudarė apie 3100 Lt. SEB atstovė, kuri tvarkė mano skolą, sakė, kad panaikinus areštą lėšomis galėsiu naudotis. Tą patį sakė antstolis“, – kalbėjo Mantas K.
Tačiau panaikinus areštą savo pinigų Mantas K. negavo. „SEB bankas visus nusavino. Iš 18 tūkst. Lt skolos liko apie 15 tūkst. Lt“, – pasipiktinęs skaičiavo Mantas K. Jis nuogąstavo, kad ir visi kiti į sąskaitą pervedami pinigai atiteks bankui: „Tarkime, kad mano alga – 1500 Lt į rankas. 900 Lt nuskaičiuoja antstolis ir pinigus perveda tam pačiam SEB bankui. Į kortelę perveda likusius 600 Lt, o bankas juos taip pat paima mano skolai padengti. Kaip išgyventi žmogui, kuris turi realių pajamų, bet iš jų negauna nė lito?“
Bankas: įvyko klaida
Liepos 30 dieną SEB banko Specialaus kreditų administravimo departamento direktorius Ugnius Vipartas „15min“ informavo, kad pinigai iš Manto K. sąskaitos buvo nuskaityti dėl techninės klaidos, o ji jau pašalinta. „Lėšos grąžintos į kliento sąskaitą“, – sakė U.Vipartas.
Tačiau Mantas K. piktinosi, kad bankas jam grąžino tik pusę nuskaitytos sumos. „Liepos 28 dieną parašiau pretenziją dėl pusės sumos, nes man buvo pasakyta, kad visos sumos grąžinti neįmanoma“, – guodėsi pašnekovas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad Mantas K. ir banko darbuotojai tiesiog „nesusikalbėjo“. Po dar vieno kreipimosi į banką Mantui K. buvo grąžinti visi pinigai.
Kaip sprendžiami konfliktai?
 |
| Lietuvos banko atstovas spaudai M.Milieška |
Mindaugas Milieška, Lietuvos banko atstovas spaudai:
Komercinių bankų ir jų klientų tarpusavio ginčų sprendimas pagal įstatymus nepriskirti Lietuvos banko kompetencijai. Jeigu vartotojas mano, kad paslaugų teikėjas pažeidė jo teises arba įstatymų saugomus interesus, ginčą gali spręsti pirmiausia kreipdamasis į paslaugų teikėją ar į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Įstatymų nustatyta tvarka ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, sprendžia ir civilines teises gina teismas. Lietuvos banko nuomone, komerciniai bankų ir jų klientų tarpusavio santykiai turi būti grįsti korektišku elgesiu, sąžiningumu, siekiu rasti lankstų problemų sprendimų būdą.
 |
| Lietuvos bankų asociacijos prezidentas S.Kropas |
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas:
Nagrinėjamas atvejis yra nemaloni techninė klaida, ji šiuo metu yra ištaisyta. Tokių situacijų, deja, nepavyksta visiškai išvengti. Bankų veikloje ypač svarbus banko ir kliento pasitikėjimas. Visi konfliktai bei nesusipratimai turi būti sprendžiami pirmiausia susitarimu, įvertinant konkrečias aplinkybes. Tokių konfliktų sprendimą turi palengvinti ir priimtas geros bankų praktikos kodeksas, kuriame numatyti bendri banko paslaugų teikimo principai bei klientų skundų nagrinėjimas. Šis konkretus atvejis tikrai nėra sisteminis ar tipinis, o tokio pobūdžio nesusipratimus bankai tikrai sprendžia geranoriškai, jei yra toks pats kliento požiūris.
