Daugelį tai nustebino, tačiau atsirado ir tokių, kurie ją palaikė.
Pavyzdžiui, „Twitter“ galima rasti tokių žinučių: „Negaliu įsivaizduoti, kad ledo kiekis mano kavos puodelyje mane galėtų nuliūdinti tiek, kad pareikščiau ieškinį“, arba „Vartotoja pareiškė 5 mln. JAV dolerių ieškinį „Starbucks“, nes į jos gėrimą buvo įdėta per daug ledo. Tikras amžiaus pokštas“, arba „Per daug ledo jūsų „Starbucks“ gėrime? Taip pat ir manajame!“.
Tačiau tai nėra pirmas kartas, kai vartotojai teisme skundžia „Starbucks“ dėl skysčio kiekio gėrimuose.
Tačiau tai nėra pirmas kartas, kai vartotojai teisme skundžia „Starbucks“ dėl skysčio kiekio gėrimuose.
Pavyzdžiui, 2016 metų kovą tinklui buvo pareikštas kolektyvinis ieškinys, kuriame teigiama, kad „Starbucks“ į kavos su pienu puodelius pila 25 proc. mažiau gėrimo.
Sprendimas šioje byloje dar nepriimtas.
„Starbucks“ atstovė spaudai abu šiuos ieškinius yra pavadinusi „nerimtais ir nepagrįstais“.
„Mūsų klientai supranta, kad ledas yra būtina bet kokio šaltojo gėrimo sudedamoji dalis. Jeigu kliento jam paruoštas gėrimas netenkina, mes mielai paruošime naują“, – pareiškė tinklo atstovė spaudai Jaime Riley.
Ieškinių dėl maisto kiekio, temperatūros ir reklamos praeityje yra sulaukusios ir kitos maisto įmonės, rašo naujienų agentūra „MarketWatch“.
Prekybos tinklui „Whole Foods“ 2015 metais pripažinus, kad kai kurie šviežiai supakuoti maisto produktai Niujorko parduotuvėse buvo pažymėti klaidingomis etiketėmis, dėl kurių pirkėjams už šias prekės tekdavo sumokėti nuo 1 iki beveik 15 JAV dolerių daugiau, nukentėjo įmonės pardavimai.
Įmonė tuomet išplatino vaizdo įrašą, kuriame atsiprašė dėl šio incidento, kurį pavadino klaida. Kad Niujorko vartotojų reikalų departamentas atsisakytų savo pretenzijų, įmonė sumokėjo 500 tūkst. JAV dolerių.
1994 metais prisiekusiųjų teismas 79 metų moteriai, kuri dvejais metais anksčiau apsipylė karšta „McDonald‘s“ kava ir patyrė trečio laipsnio nudegimus, priteisė 2,9 mln. JAV dolerių. Tiesa, vėliau ši suma buvo sumažinta iki maždaug 500 tūkst. JAV dolerių.
2003 metais didžiausiam pasaulyje greito maisto restoranų tinklui ieškinį pareiškė du paaugliai, kurie tvirtino, kad valgydami „McDonald‘s“ maistą nutuko. Tačiau teisėjas šį ieškinį atmetė.
1994 metais ieškinio iš vartotojo sulaukė ir alaus gamintoja „Anheuser-Busch“. Priekaištų įmonei buvo pareikšta dėl klaidinančios reklamos apie tikrove tampančias svajones. Ieškinį pareiškęs vyras tvirtino, kad dėl šios reklamos jis „patyrė fizinę ir psichinę traumą, emocines kančias ir finansinius nuostolius“. Mičigano apeliacinis teismas ieškinį atmetė.
Tokio pobūdžio bylos gali atrodyti oportunistinės, tačiau jos parodo atvejus, kai vartotojai gali jaustis klaidinami ar apiplėšinėjami, kad ir visai nežymiai, sako Arkanzaso universiteto teisės profesorė Susan Schneider, kurią cituoja „MarketWatch“.
Jos teigimu, kartais tokie atvejai, kuriais neretai yra gerokai daugiau šansų sulaukti žiniasklaidos dėmesio, o ne laimėti, iš tiesų paskatina pokyčius. Pavyzdžiui, „Whole Foods“ yra pareiškusi, kad kiekvienas vartotojas, nustatęs, kad produkto svoris skiriasi nuo nurodytojo jo etiketėje, tą maisto prekę galės gauti nemokamai. O „Starbucks“ klientai dabar gali būti labiau linkę prašyti į jų gėrimus dėti mažiau ledo.
Pasak profesorės, ši byla „Starbucks“ galėtų net išeiti į naudą.
„Jeigu jie šiuo atveju pasirodys kaip puiki įmonė, o ieškinys galiausiai ims atrodyti kvailai, jiems tai bus tik į naudą“, – sako ji.
