Estijos ekonomika, lyginant su per šalį išplautų pinigų suma, atrodo nykštukinio dydžio – daugiau nei 200 milijardų eurų buvo pervesti per mažą „Danske Bank“ filialą valstybėje, kurios BVP per metus siekia apie 23 milijardus.
Ši suma atrodo pribloškianti ir kelia klausimų – kaip rinkos reguliuotojai kontinente galėjo ją „pražiūrėti“. Tačiau bendra pinigų plovimo apimtis per Baltijos valstybes gali būti netgi dar didesnė.
„Bloomberg“ pateiktais duomenimis, per Estijos centrinį banką Taline, Estijos bankai tarp 2008-2015 metų atliko 900 milijardų eurų vertės tarptautinių perlaidų, priskirtinų nerezidentams. Šis dydis itin įtartinas dėl to, kad tai užsienio asmenų perlaidos.
Negalima teigti, jog visos šios perlaidos, ar bent jau didesnė jų dalis, prisidėjo prie pinigų plovimo, patikino Estijos centrinis bankas. Tačiau sunku rasti priežasčių, kodėl užsienio asmenys ir investuotojai pasirinktų tokias milžiniškas sumas pervesti būtent per Estiją teisėtais tikslais, abejoja zerohedge.com.
„Faktas, kad ir kiti bankai gali veikti panašiai, neatperka „Danske Bank“ kaltės“, – sako Prahoje įsikūrusio Tarptautinių santykių instituto organizuotojo nusikalstamumo ekspertas ir vyresnysis tyrėjas Markas Galeotti’s.
Dar nespėjo nutilti buvusio trečio pagal dydį Latvijos banko ABLV likvidavimo atgarsiai – bankas žlugo po to, kaip buvo aptikta pinigų plovimo į Šiaurės Korėją įrodymų. Už tokią veiklą JAV Iždo departamentas pritaikytų „mirtinas sankcijas“. „Bloomberg“ paskelbtas straipsnis atskleidžia faktus, kad ne rezidentų pinigų plovimas nėra būdingas tik Estijai – tai viso Baltijos regiono, o galbūt ir netgi visos Europos problema.
Vienas ženklas, kad nelegalūs pavedimai vis dažnesni Baltijos šalyse – pavedimų apimtis doleriais. Doleriais denominuotų perlaidų dalis visų Estijos perlaidų balanse didėjo kurį laiką ir piką pasiekė 2013 m., kai daugiau nei pusė iš visų tarptautinių perlaidų buvo doleriais. Nuo tada tokių perlaidų gerokai sumažėjo.
Problema pervedant dolerius yra ta, kad turi būti įtrauktas ir trečias bankas korespondentas, jis tampa sandorio šalimi. Tokie bankai taip pat gali būti kaltinami už neleistinus sandorius, todėl veikia kaip papildoma kontrolė. Ir iš tiesų keli JAV bankai jau buvo iškėlę klausimą, kodėl per Danske Bank“ Estijoje pervedamos didžiulės lėšos. Jų pastebėjimai buvo ignoruojami, todėl JAV bankai atsisakė tarpininkauti tokiems „Danske“ sandoriams.
Nors JAV kontrolė netobula, ji geresnė nei eurų ar Šveicarijos frankų perlaidų atveju – todėl kriminaliniai nusikaltėliai dar labiau linkę šias valiutas.
Kas laukia ateityje – „Danske Bank“ skandalas palieka mažai abejonių, kad Europos, Londono ir JAV reguliuotojai pinigų plovimą per Baltijos šalis pavers neįmanomo. Tačiau bet kas, galvojantis, kad tai sustabdys pinigų plovimą Europoje, būtų naivus. Vienas kontrolės ekspertas „Bloomberg“ patikino, kad reguliavimo skylės egzistuoja visoje Europoje.
„Aš dirbau pinigų plovimo prevencijos srityje Baltijos šalyse, ir aš nemačiau kažko blogesnio čia, ko nebūčiau matęs kur nors kitur“, – sako „Maze Investigation, Compliance and Training“ vyresnysis partneris Johnas Horanas.
Kol šis skandalas laikinai apribos nusikaltėlių galimybes, juodi pinigai ir toliau ras galimybių tekėti kaip smėlis per sietą, apibendrina zerohedge.com.
