Palankios aplinkybės
B.Vaičiukas pasakojo, kad nei jis, nei jo kolega Kęstutis Pauža nieko bendro su siuvimu neturėjo ir kurti tokią įmonę minties nebuvo, kol neatsirado palankių galimybių: „Mintis apie siuvimo įmonės įkūrimą kilo 2010 vasarą, tuo metu Lietuva dar kentėjo nuo ekonominės krizės padarinių, todėl nemažai įmonių bankrutavo. Taigi galėjome pigiai įsigyti siuvimo įrangos. Mano įsitikinimu, kiekviena krizė atneša ne tik sunkumų, bet ir naujų progų.“
„Antra, norint kurti gamybos įmonę, galinčią sėkmingai konkuruoti su kitomis, reikia turėti kvalifikuotų specialistų. Mes pažinojome didelės bankrutavusios įmonės gamybos vadovę Iloną Gudinienę, kuri prisijungė su savo specialistų komanda ir tapo trečiąja įmonės akcininke“, – priežastis, paskatinusias kurti įmonę, vardijo verslininkas. Jis taip pat pridūrė, kad „Baltic sewing company“ įkūrimo negalėtų pavadinti žaidimu va bank, nes visų pirma susirado įrangą, darbuotojus, o tik vėliau ėmėsi steigimo. Taigi, anot B.Vaičiuko, tai tinkamu metu palankiai susiklosčiusių galimybių rezultatas.
Kas dirba, tas galiausiai ir pasiekia, o kas nedaro nieko, kaip gali ko nors pasiekti?
Vis dėlto, vienas iš siuvimo įmonės bendrasavininkų teigė, kad truputis baimės veikiausiai lydi kiekvienos įmonės įkūrimą, bet, anot vyro, kas nebando, tas nieko ir neturi. „Kas dirba, tas galiausiai ir pasiekia, o kas nedaro nieko, kaip gali ko nors pasiekti?“ – retoriškai klausė B.Vaičiukas.
Lietuvoje palanku kurti verslą
„Investicijos, investicijos, investicijos“, – į klausimą, su kokiais didžiausiais sunkumais susidūrė besteigdamas įmonę, atsakė B.Vaičiukas. „Baltic Sewing Company“ savininkai, kurdami įmonę, pasinaudojo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) teikiama finansine pagalba smulkiajam verslui arba, kitaip tariant, net keliomis priemonėmis vienu kartu – paskola iš Verslumo skatinimo fondo, kuri finansuojama iš Europos Socialinio fondo lėšų, INVEGOS garantija ir daliniu palūkanų kompensavimu, finansuojamų iš Europos regioninės plėtros fondo.
„Valstybės parama verslininkams yra tikrai labai svarbi ir reikalinga. Mums valstybė ir Europos Sąjunga tikrai padėjo nemažai. Dalis verslui skirtų lėšų buvo asmeninės, o kita dalis – gauta paskola su „INVEGOS“ garantija, kuri atstoja dalį užstato, prašomo kredito įstaigose, be to kompensuojama iki 95 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų – juk tai – didžiulė parama“, – teigė verslininkas.
B.Vaičiukas neslėpė, kad savo įmonės kūrimas veikiausiai visada reikalauja daug juodo darbo: „Idėja gimė 2010 metų vasarą. Tada pradėjome ieškoti, iš ko galėtume pigiai nusipirkti įrangą. Įdėjome tikrai nemažai darbo. Reikėjo apskambinti visus bankroto administratorius, kurių Lietuvoje yra, regis, apie 400, su jais pabendrauti, pakalbėti, sužinoti, kurios įmonės turi nenaudojamos įrangos. Tai užtruko keletą mėnesių. Lapkričio 15 dieną oficialiai įkūrėme ir pradėjome pirkti tai, ką suradome, darbinome specialistus.“
„Baltic Sewing Company“ įkūrėjas taip pat tikino, kad, jei reiktų pradėti iš naujo, nieko nekeistų. Jo manymu, su kolegomis padarė viską taip, kaip galėjo ir kaip reikėjo. „Minties, kad reikia viską mesti, net nebuvo, kai įdedi tiek daug darbo, negali net įsileisti tokių minčių – reikia kovoti“, – pridūrė vyras.
Minties, kad reikia viską mesti, net nebuvo, kai įdedi tiek daug darbo, negali net įsileisti tokių minčių – reikia kovoti.
B.Vaičiukas teigė, kad Lietuva viena iš tų valstybių, kurioje tikrai nėra sunku įkurti verslą – jis yra ir remiamas, ir skatinamas. Anot verslininko, kur kas sunkiau yra jį plėtoti, nors ir prie to prisidedama. Viena iš pavyzdžių – Ūkio ministerijos skirstoma parama pagal priemonę „Naujos galimybės“, kuria „Baltic Sewing Company“ taip pat naudojasi. „Pagal minėtą projektą dalyvaujame tarptautinėse parodose Prancūzijoje, Anglijoje ir JAV, tai padeda ir save pristatyti, ir susirasti naujų partnerių“, – pasakojo vienas siuvimo įmonės įkūrėjų.
Ieško naujų partnerių
„Baltic Sewing Company“ įmonėje dirba 53 specialistai, apie plėtros planus kalbėdamas B.Vaičiukas teigė, kad viena didžiausių problemų, jog gerų siuvimo pramonės specialistų stinga – jei jų būtų, pasak verslininko, galėtų priimti dar dukart tiek.
„Turime du padalinius – Kalvarijos ir Kauno. Pastarojo specializacija – moteriškų ir vyriškų viršutinių drabužių siuvimas. O 2012 metais atidarytame Kalvarijos padalinyje – įvairus asortimentas, bet daugiausiai baldų apmušalai“, – apie veiklą pasakojo B.Vaičiukas ir priduria, kad paslaugų spektrą įmonė nuolat plečia.
Kaune esančiame padalinyje, priklausomai nuo modelio sudėtingumo, per mėnesį pagamina apie 1500–2500 tūkst. vienetų. Kalvarijos padalinio apimtis savininkui įvardinti buvo sunku, nes nuolat keičiasi asortimentas, kitokia specifika, taigi – apimtys įvairios.
„Baltic Sewing Company“ produkcija neorientuota į Lietuvos rinką– teigė Kęstutis Pauža. Visa produkcija – eksportuojama. K. Pauža pasakojo, kad siuvimo įmonė savo produkcijos nekuria, įgyvendinami iš Anglijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos gaunami užsakymai. „Manau, mums sekasi pakankamai neblogai. Galime pasiūlyti gerą kainą ir gerą produktą, todėl galime sėkmingai konkuruoti su kitomis įmonėmis.“
Paklaustas, kodėl neteikia savo paslaugų Lietuvos įmonėms, verslininkas teigė, kad paprasčiausiai užsakymai yra maži, taigi nepavyktų našiai dirbti. Žiūrint į ateitį, pagrindinis įmonės tikslas – susirasti daugiau partnerių iš užsienio, su kuriais galėtų bendradarbiauti tiesiogiai. Dar vienas įmonės tikslas – pritraukti naujų, jaunų, iniciatyvių žmonių į siuvimo pramonę, nes jų, anot Kęstučio Paužos, drabužių gamybos srityje – tikrai trūksta.
