Prezidentas buvo susitikęs su Valstybės kontrolės (VK), Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) atstovais.
Lietuvoje šį pavasarį įvedus karantiną, Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, leidžiančius paprasčiau vykdyti tarptautines neskelbiamas derybas.
Vėliau paaiškėjo, kad 92 proc. su COVID-19 susijusių pirkimų, siekiant operatyvumo, buvo vykdomi neskelbiamų derybų būdu.
„(Per susitikimą – 15min) trūko viešumo, skaidrumo naudojant lėšas ir finansus valdant ekstremalią situaciją. Tai yra susiję su neskelbiamomis derybomis. Taip, įstatymai leidžia esant ekstremaliai situacijai vykdyti pirkimus tokiu būdu, bet tai nėra taisyklė“, – žurnalistams sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.
„Tai yra išimtis ir jos laikytis reikėtų griežtai laikantis įstatymų reikalavimų. Žodžiu, lankstumas ir greitumas negali kompensuoti skaidrumo“, – pridūrė jis.
D.Kuliešius taip pat teigė, kad rizikų kilo dar ir dėl to, jog apie 42 proc. su pandemijos suvaldymu susijusiuose pirkimuose dalyvavusių įmonių viešuosiuose pirkimuose dalyvavo pirmą kartą apskritai, buvo neseniai įsteigtos arba turėjo vieną ar vos kelis darbuotojus.
„Tai signalizuoja rizikas ir pareigą perkančiosioms organizacijoms, kad šios rizikos būtų suvaldytos“, – tvirtino G.Nausėdos patarėjas.
Pagalbą žada STT
STT vadovas Žydrūnas Bartkus sakė, kad valstybė turėtų sukurti sistemą, kuri leistų identifikuoti įtartinus tiekėjus ar jų pasiūlymus ne po įsigijimo fakto.
„Šioje vietoje ir Specialiųjų tyrimų tarnyba gali prisidėti prie informacijos patikrinimo, tiekėjų patikrinimo, kad perkančiajai organizacijai būtų pateikta informacija laiku“, – teigė Ž.Bartkus.
Pasak Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo Arūno Siniausko, įtarimų kėlė ir tai, jog su COVID-19 susijusių prekių ir paslaugų tiekėjai įprastai vertėsi su sveikatos apsaugos sektoriumi nesusijusia veikla.
VPT teigia klaususi perkančiųjų organizacijų, iš kur tokiu atveju jos sužinojo apie tokius tiekėjus.
„Dažniausiai sulaukdavome atsakymų, kad tai rekomendacijos arba kreipdavosi patys tiekėjai“, – kalbėjo A. Siniauskas.
Pasak jo, ruošiantis antrajai koronaviruso bangai situacija yra labiau nuspėjama, nei pavasarį, todėl institucijos turėtų pristabdyti praktiką daug ką pirkti neskelbiamų derybų būdu.
„Neskelbiamos derybos kaip pirkimo būdas turėtų būti ypač išskirtiniais atvejais ir neturėtų vyrauti“, – tvirtino VPT atstovas.
Prezidentūroje taip pat paskelbta, jog apie 15 proc. sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių liko nepaviešintos, nors pandemijos pradžioje institucijos buvo ragintos tai daryti.
Šiuo metu teisėsauga vykdo tyrimus dėl reagentų ir greitųjų koronaviruso testų pirkimų, kurių bendra vertė siekia 11 mln. eurų.
Tyrime dėl greitųjų testų įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu pareikšti sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, ji šią savaitę įteikė prašymą ją atleisti.
Prezidento patarėjas D.Kuliešius teigė, kad šioje situacijoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga „negali likti nuošalyje ir turi pateikti savo paaiškinimą ir situacijos įvertinimą“.
„Apie ministrą kalbame kaip apie sektoriaus vadovą ir vadovo pareiga yra suvaldyti sektoriuje kylančias rizikas“, – sakė G.Nausėdos patarėjas.
Valstybės kontrolė vertina DNR planą
Šalies audito institucija Valstybės kontrolė rudenį turėtų pateikti apžvalgą, kaip šaliai sekėsi dorotis su koronaviruso krize.
Anot VK vadovo pavaduotojos Živilės Simonaitytės, dokumente bus apžvelgta, kaip šalis naudojosi turimais finansiniais rezervais, valdė valstybės skolą.
Valstybės kontrolė taip pat žada įvertinti Vyriausybės inicijuotą 6,3 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo DNR planą.
„Įžvelgiame rizikas, kad į tą planą yra įtraukti seniai užšaldyti seni Valstybės investicijų programos projektai, kurie buvo įvertinti kaip neaktualūs“, – teigė Ž.Simonaitytė.
Valstybiniai auditoriai taip pat įvertins, kodėl ekstremalios situacijos valdymui buvo pasirinktos ne teisės aktuose numatytos struktūros, o iš esmės juose neegzistuojantis modelis sutelkiant krizės valdymą Vyriausybės kanceliarijoje.
