Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, šiuo metu antros pakopos dalyvių sukaupto turto vertė siekia apie 3,37 mlrd. eurų.
Palyginus su 2019 metais bendra pensijų fondų vertė susitraukė apie 14,8 proc.
„Pirmąjį šių metų ketvirtį turime pasmukimą, normali situacija, atsižvelgiant į tai, kas vyksta finansų rinkose dėl COVID-19. Finansų rinkos krizes pajaučia pačios pirmos“, – spaudos konferencijoje penktadienį pabrėžė LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.
Didžiausias vertės kritimas stebėtas didžiausios rizikos pensijų fonduose, kur lėšas kaupia gyventojai nuo 18 iki 45 metų. Tokių pensijų fondų vertė smuko net 17 proc.
Mažiau nukentėjo vyresnio amžiaus gyventojų pensijų fondai. Apsisaugoti nuo kur kas didesnių praradimų padėjo pernai įgyvendinta gyvenimo ciklo pensijų fondo reforma, kurios esmė – kuo vyresnis žmogus, tuo į saugesnį, mažiau paveikų fondą investuojami jo pinigai.
Vyresnių gyventojų pensijų fondų vertė krito 3 kartus mažiau negu jauniausio amžiaus gyventojų, – teigė T.Gudaitis.
„Ši reforma buvo sėkminga, nes vyresnių gyventojų lėšos iškeltos iš rizikingiausių fondų. Tad vyresnių gyventojų pensijų fondų vertė krito 3 kartus mažiau negu jauniausio amžiaus gyventojų. Pensijų turto išsaugojimo fondų vertė smuko apie 5 proc., 60-66 metų metų klientų lėšas investuojančių fondų – 6 proc., 45-60 metų gyventojų – apie keliolika procentų“, – vardijo T.Gudaitis.
Per visą laikotarpį – 4,2 proc. grąža
Pensijų fondų valdytojai pabrėžė, kad nuo pensijų fondų veiklos pradžios – 2004 metų, stebėtas ne vienas vertės smukimas. Pavyzdžiui, 2008 metais pensijų fondų vertė smuko 19,7 proc., 2011 metais – 2,9 proc., 2018 metais – 3,9 proc.
Tačiau, kadangi kitais periodais pensijų fondų vertė augdavo net keliolika procentų (pavyzdžiui, 2019 metais – 19,9 proc.), per visą pensijų fondų veiklos Lietuvoje laikotarpį – nuo 2004 metų vidutinė metinė grąža siekia 4,2 proc.
Ilgo laikotarpio perspektyvoje fiksuojama vidutinė teigiama grąža, kuri sudaro apie 4,2 proc. per metus, – sakė T.Gudaitis.
„Ilgo laikotarpio perspektyvoje fiksuojama vidutinė teigiama grąža, kuri sudaro apie 4,2 proc. per metus, o minėti smukimai buvo trumpalaikiai. Ilgo laiko perspektyvoje kaupimas turi naudą, nes infliacija šiuo laikotarpiu sudarė apie 3 proc., vadinasi, ji įveikta“, – tvirtino T.Gudaitis.
„INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas pridūrė, kad ta pati tendencija stebima ir užsienyje. Tokią išvadą jis darė remdamasis ekonomisto Roberto Šilerio pateikta akcijų rinkų grąžos statistika nuo 1871 metų.
„Per bet kurį 30 metų periodą investicijos buvo pelningos – nesvarbu, ar į jį įsiterpė Didžioji depresiją, ar pasauliniai karai. Žemiausia grąža per 30 metų – 2 proc., didžiausia – 11 proc. Tad ir mes galime tikėtis nuo 4 proc. iki 8-9 proc. vidutinės grąžos per ilgą laikotarpį“, – prognozuoja V.Rūkas.
Tiesa, finansų analitikai nesiryžo prognozuoti per kiek laiko pensijų fondų vertė sugrįš į 2019 metų lydį. Istoriškai, po finansinių krizių pensijų fondų vertės atsistatydavo po 5-6 metų. Tiesa, šį kartą valstybės ir centriniai bankai kovai su krize meta iki šiol nematytų apimčių priemones.
„Nuosmukių turėjome ne vieną – ir finansinis nuosmukis, ir Pietų šalių krizė, Brexit procesas, ir virusų sukeltos krizės – SARS, kiaulių gripo, Ebolos. Paprastai ekonominių ir finansinių priežasčių sukelti svyravimai rinkose gerokai didesni – per pusantrų metų laikotarpį per finansų krizes pasaulio akcijų indeksai nukrenta apie 50 proc. , o per virusų sukeltas krizes smunka apie 10 proc. Dėl virusų sukeltų padarinių smukusių verčių paprastai atsistatymai užtrunka kelis mėnesius“, – komentavo „Swedbank investicijų valdymas“ fondų valdytojas Tomas Bakutis, pridūręs, kad šį kartą viskas kitaip.
Didžiausia klaida – keisti fondus nuosmukio metu
Finansų analitikai pabrėžė, kad dažniausia gyventojų daroma klaida – kai akcijų kaina yra dugne ir reikėtų jų pirkti daugiau, žmonės nusprendžia pakeisti savo amžiaus grupės pensijų fondą į konservatyvesnį, perkantį mažiau akcijų.
Tokia tendencija jau buvo stebėta 2009 metų pradžioje, kai iš kelių tūkstančių žmonių, nusprendusių pakeisti pensijų fondus, daugiau nei pusė pasirinko tuos, kurie mažiau investuoja į akcijas.
„Nors reikia elgtis atvirkščiai. Analogiškas klaidas žmonės darė, kai akcijos buvo pike ir keitė savo fondus į labiau rizikingus“, – komentavo T.Gudaitis.
Prielaidos greitai atsigauti
Finansų analitikai mano, kad akcijų rinkų ir šalių ekonomikų atsigavimui šiuo metu turėtų padėti valstybių ir centrinių bankų pradėti nematyto dydžio ekonomikų skatinimo planai.
„SEB investicijų valdymas“ investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis tvirtino, kad tokio masto priemonių ir tokių greitų sprendimų dar nėra tekę matyti.
Tarptautinio valiuto fondo (TVF) duomenimis, Vokietijos, Japonijos, Australijos, Singapūro fiskalinių priemonių vertė siekia apie 10 proc. nuo šalies BVP.
„Visų dėmesys krypsta į JAV, kur labai greitai patvirtintas 2 trilijonų JAV dolerių skatinimo paketas. 300 mlrd. JAV dolerių skirta vien namų ūkiams. Labai reikšminga parama verslams – paskolos, garantijos, paskolų mokėjimo atidėjimai. Šitos priemonės įprastomis sąlygomis turėtų 5 proc. BVP poveikį turėti, tačiau šiuo atveju tai sumažins smukimą“, – komentavo P.Kabelis.
Jis pastebi, kad visose šalyse didelis dėmesys skiriamas, kad žmonės neprarastų darbų.
Labai svarbu, kad kai po poros mėnesių ekonomika ir gyvenimas grįš į naujas vėžes, jis grįžtu ne su 20 proc. nedarbo lygiu, – teigia P.Kabelis.
„Labai svarbu, kad kai po poros mėnesių ekonomika ir gyvenimas grįš į naujas vėžes, jis grįžtu ne su 20 proc. nedarbo lygiu, bet su neženkliai padidėjusiu nedarbu, kas yra neišvengiama – tada atsigavimas vyks visai kitu greičiu“, – įsitikinęs P.Kabelis.
Nors finansų analitikas prognozuoja, kad antrasis ketvirtis pasaulio ekonomikai bus baisus, stebint ryžtą valstybių ir centrinių bankų vadovų veiksmus, tikėtina, kad po 2009 metų užsitęsusios ekonominės depresijos bus išvengta.
„INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovas V.Rūkas papildo, kad pensijų fondų vertė turėtų greitai atsistatyti ir dėl įmonių, į kurių akcijas investuojama, specifikos.
Pensijų fondai daugiausiai investuoja į stipriausių ekonomikų bendroves – JAV, Vakarų Europos, Japonijos.
Pasak finansų analitiko, pensijų fondai daugiausiai investuoja į stipriausių ekonomikų bendroves – JAV, Vakarų Europos, Japonijos.
Kalbant apie sektorius, pusę investicijų sudaro IT ir telekomunikacijų sektorių įmonės, kitą pusę – sveikatos apsaugos, maisto produktų gamybos, komunalinių patarnavimų bendrovės.
„Šio sektoriaus bendrovės gali susidurti su laikinu vertės nukritimu, tačiau šis virusas netrukdo, nes poreikis technologijoms, telekomunikacijoms yra didelis. Kalbant apie maisto produktų gamybos, sveikatos apsaugos įmones – jų akcijų kainos gali šiek tiek nuvertėti, bet jos dirba pilnu pajėgumu, kad palaikytų ekonominę cirkuliaciją“, – mano V.Rūkas.
