Kredito biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 1142 įmonės, kurių pagrindinė veikla – sporto klubai, kūno rengyba ir kitų sportinių paslaugų teikimas. Iš jų daugiau kaip pusė (586) veikia kaip viešosios įstaigos, ketvirtadalis (287) – kaip asociacijos, kas šešta įmonė (190) registruota kaip uždaroji akcinė bendrovė. Likusios įmonės turi biudžetinių įstaigų, individualių įmonių, mažųjų bendrijų ir užsienio kapitalo įmonių statusą.
42 proc. (482) tokių įmonių veikia Vilniaus apskr., penktadalis (247) – Kauno apskr., dešimtadalis (129) – Klaipėdos apskr., po kelias dešimtis įstaigų veikia Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Alytaus, Marijampolės ir Telšių apskrityse. Mažiausiai sporto organizacijų – tik 17 – veikia Tauragės apskr.
Mažėja darbuotojų skaičius ir pajamų vidurkis
Po to, kai 2020 m. dėl pandemijos sportinę veiklą organizuojančių organizacijų Lietuvoje sumažėjo nuo 1128 iki 1115, pernai jų skaičius vėl išaugo iki 1142. Nepaisant organizacijų skaičiaus augimo, darbuotojų šiame sektoriuje šiemet sumažėjo iki 4626, palyginti su 4995 pernai. Beveik ketvirtadaliu sumažėjo ir vidutiniškai per mėnesį gaunamų pajamų sumos: nuo 107,8 tūkst. Eur 2020 m. iki 82 tūkst. Eur pernai.
Remiantis 2021 m. veiklos rezultatais, Lietuvoje pernai iš 190 sporto klubų veiklą organizuojančių įmonių tik kelios uždirbo daugiau kaip 1 mln. Eur, o pagal metines pajamas daugiausia uždirbusios bendrovės rikiuojasi taip: UAB „Impuls LTU“ (5,5 mln. Eur), UAB „Gym Plius“ (3,8 mln. Eur), UAB „Teniso pasaulis“ (2,85 mln. Eur), UAB „VS Fitness” (2,2 mln. Eur), UAB „Gym LT” (1,9 mln. Eur), UAB „Forum Fitness“ (1,7 mln. Eur) bei UAB „313 cable park” (1,1 mln. Eur).
„Dauguma sporto klubų susidorojo su pandemijos sukeltais sunkumais, nes galėjo pasinaudoti vyriausybės sukurtomis paramos programomis, o vėliau aktyviai veikė, siekdamos atkurti įprastą veiklą. Jie išnaudojo nuotolinių užsiėmimų galimybes, subalansavo lankytojų srautus ir paslaugų kainas“, – komentuoja Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ strategijos ir verslo plėtros vadovė.
Dauguma sporto klubų – smulkios ir vidutinio dydžio įmonės
Dauguma iš 190 Lietuvoje veikiančių sporto klubų yra smulkios arba vidutinio dydžio įmonės. Pagal darbuotojų skaičių didžiausių įmonių šešetuką sudaro: UAB „Impuls LTU” (131), UAB „Gym Plius“ (po 62), UAB „VS Fitness“ (52), UAB „Sporto infrastruktūra“ (52), UAB „Forum Fitness“ (49) ir UAB „Klaipėdos baseinas“ (45). Dar septyniuose sporto klubuose dirba nuo 20 iki 40 darbuotojų, devyniolikoje – nuo 11 iki 19 darbuotojų, o likusiose bendrovėse – iki 10 darbuotojų. Net 57 įmonėse dirba tik po vieną žmogų, 45-iose – po du.
„Sporto klubų veikla grindžiama joje dirbančių trenerių profesionalumu ir populiarumu, dažnu atveju jie dirba individualios veiklos pagrindu keliuose sporto klubuose, todėl tiesiogiai į darbuotojų statistiką nepatenka. Paprastai tokiose įmonėse yra daugiau su lankytojus treniruojančių darbuotojų, kurie nebūtinai yra įdarbinti konkrečiame sporto klube“, – aiškina J.Rojaka.
Nors šiemet rizikingumas sumažėjo, nerimą kelia artėjantis šaltasis sezonas
Sporto klubų rizikingumo analizė rodo, kad per pastaruosius trejus metus sudėtingiausi buvo 2020-2021 metai, kai aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklausė po 29 proc. visų šio sektoriaus įmonių. Šiuo metu šis rodiklis siekia 19 proc., kai ikipandeminiais 2019 m. buvo 18 proc.
Pagal mokėjimų vėlavimo riziką šiuo metu 22 proc. įmonių priklauso aukštai ir aukščiausiai vėlavimo klasėms. 2020-2021 m. šis rodiklis sudarė po 29 proc., o 2019 m. – 18 proc.
Iš viso kredito biuro sistemoje šiuo metu užregistruotos 82 skolos, kurias sukaupė 64 bendrovės. Bendra šių skolų suma sudaro 67482 Еur. Nuo 2005 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 150 sporto klubų – daugiausia 2014-2017 metais, kai kasmet nemokiomis tapdavo nuo 10 iki 20 organizacijų. Pernai bankrotas buvo paskelbtas 10 įmonių, šiemet nemokios tapo 4.
„Nors šiais metais bankrutavo mažiau sporto klubų, nei pernai, vis dėlto jų veiklos perspektyvas vertiname itin atidžiai – išaugusios elektros energijos kainos kelia klausimų, kaip šį rudenį ir artėjančią žiemą sporto klubams pavyks suvaldyti pajamas ir išlaidas“, – teigia J. Rojaka.
Jos teigimu, jau dabar pastebima, kad kitose Europos šalyse sporto klubai susiduria su dideliais iššūkiais apmokant augančias sąskaitas už energiją, yra optimizuojamas rungtinių organizavimo ir sporto klubų darbo laikas. Siekiant sumažinti sąnaudas už elektrą ir šildymą, didinamos abonementų kainos.
„Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, poilsio ir sporto paslaugų kainos išaugo daugiau nei penktadaliu, ir, tikėtina, bus didinamos ir kitąmet. Tuo pačiu augančios kainos ir mažėjanti perkamoji gyventojų galia gali dar labiau apriboti gyventojų galimybes sportuoti ir paveikti sporto klubų rodiklius“, - komentuoja kredito biuro atstovė.
