Reformos poreikis – daugiau nei milijardas eurų
Socialinis modelis, pagal kurį būtų reformuota socialinės apsaugos sistema ir įvesta naujų mokesčių, į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę turėtų būti įtrauktas jau pavasario sesijoje, trečiadienį pranešė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Laisvūnas Bartkevičius.
Iki to laiko modelis esą bus aptartas su partneriais, apsvarstytas Trišalėje taryboje. Nors, kaip jau 15min.lt rašė, permainos pensijų ir mokesčių sistemoje numatomos tokios didelės, kad reikalaus ir didelio politinio ryžto bei partijų susitarimo.
1,3 mlrd. eurų – maždaug tiek, skaičiuoja mokslininkai, kainuotų socialinės apsaugos reforma, po kurios bazinė pensija būtų pradėta mokėti iš biudžeto, būtų įvedamos mokesčių lubos. Tokiai sumai surinkti reikėtų daug papildomų pajamų. Kur jų gauti? Mokslininkai siūlo įvesti įvairių naujų mokesčių, kelti jau esamus ir, pavyzdžiui, atsisakyti lengvatų ūkininkams.
Studijos kaina: 5 ar 3 milijonai?
5,2 mln. Lt – tiek esą už darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio sukūrimo paslaugas sumokėjo ministerija. Tokią sumą ketvirtadienį įvardijo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
Tuo metu modelio sukūrimo grupei vadovavęs Tomas Davulis sako, kad iš ministerijos gavo 3 mln. Lt, o ne 5,2 mln. Lt. Panaši suma įrašyta ir viešojo pirkimo procedūrų ataskaitoje – 3,152 mln. Lt. Kam reikėjo tiek pinigų?
„Pirmiausia reiktų pabrėžti, kad kol nėra galutinių išvadų, tai ir pinigai neišleisti“, – rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotojos Eglės Radišauskienės laiške 15min.lt.
Ministerija paskelbė tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą socialinio modelio kūrimo paslaugoms teikti, kuriame galėjo dalyvauti tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai, tyrėjai ir ekspertai.
2014 metų vasario 13 dieną pasirašyta sutartis su Vilniaus universitetu, kuris paslaugų paketą Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio–administracinio modelio sukūrimui teikia pasitelkdamas partnerius iš Socialinių mokslų instituto, Mykolo Romerio universiteto bei kitus nepriklausomus ekspertus.
„Sutarties kaina siekia 3,15 mln. litų (0,912 mln. euro), iš kurių net 85 proc. yra skiriami iš Europos socialinio fondo lėšų. Todėl žiniasklaidoje minimos sumos ir gąsdinimai, kad gyventojams ir verslui teks susispausti ir mokėti už socialinio modelio kūrimą, iš esmės yra klaidinančios”, – pabrėžė E.Radišauskienė.
Kas gaus pinigus?
Modelio kūrimas, ministerijos atstovės teigimu, susideda iš kelių etapų.
Pirmiausia buvo atlikti tyrimai, analizuojant Europos valstybių praktikas, derinant socialinio draudimo, darbo santykių ir užimtumo skatinimo priemones, pateikta jų analizė bei kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiai.
Antrasis etapas apima teisinio–administracinio modelio Lietuvos atvejui sukūrimą. Ir galiausiai trečiajame etape vyks teisės aktų projektų rengimas, tobulinant darbo santykius, užimtumą bei valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.
Dalis lėšų skiriama mokslininkų algoms. Iš viso projekte dirba apie 40 asmenų.
„Tai leis sudaryti objektyvias prielaidas pritraukti daugiau investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų, sykiu kuriant tvaresnę, skaidresnę, adekvačias išmokas garantuojančią valstybinio socialinio draudimo sistemą. Siekiame ateityje užtikrinti vykdomos politikos vientisumą ir sistemos stabilumą”, – sakė E.Radišauskienė.
Šiuo metu projekto vykdytojams Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sumokėjusi beveik 1 mln. litų už atliktą užimtumo didinimo, kovos su nedarbu ir skurdo mažinimo strategijų, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų mokesčių naštos bei šių mokesčių teisinės bazės analizę Europos valstybėse.
Romas Lazutka, vienas iš studijos autorių, „Facebook“ prisipažino, kad nuo vasario iki gruodžio gavo 7 tūkst. Lt.
Likę pinigai bus mokami projekte nustatyta tvarka už atliktas veiklas: teisės aktų projektų parengimą, galutinį išvadų pristatymą, viešinimo ir diskusijų renginius. Dalis lėšų skiriama mokslininkų algoms. Iš viso projekte dirba apie 40 asmenų.
Romas Lazutka, vienas iš studijos autorių, „Facebook“ prisipažino, kad nuo vasario iki gruodžio gavo 7 tūkst. Lt.
Premjeras sužinojo tik iš opozicijos
Mokslininkų parengtas modelis sukėlė tikrą šaršalą – politikai ir verslininkai kraipė galvas, stebėdamiesi ambicingais planais keisti mokesčių sistemą, o premjerui Algirdui Butkevičiui tai apskritai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Premjeras pareiškė, kad Vyriausybė neplanuoja pertvarkyti mokesčių ir socialinės paramos sistemos, nors tokią pertvarką jau Seime pristatė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suburti ekspertai.
Dabar dar paklausiau finansų ministro, kuris šalia sėdi, ar buvo derinta. Niekas nederino. Sako, lyg ir kažkokių mokslininkų samprotavimai, – guodėsi A.Butkevičius.
Premjeras A.Butkevičius apie šią reformą sužinojo tik iš opozicijos, kai per Vyriausybės valandą išgirdo Liberalų sąjūdžio frakcijos lyderio Eligijaus Masiulio klausimą. Paklaustas, ką ši reforma reiškia, Vyriausybės vadovas atsakė:
„Kai Belgrade vakar pradėjau skaityti tam tikrus straipsnius, kas vyksta Lietuvoje, mane irgi trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus ta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministro informacija dėl pelno mokesčio tarifo didinimo ir kai kurių kitų dalykų. Noriu atsakingai pasakyti ir dabar dar paklausiau finansų ministro, kuris šalia sėdi, ar buvo derinta. Niekas nederino. Sako, lyg ir kažkokių mokslininkų samprotavimai. Tikrai to nedarysime, ypač esant tokiai neaiškiai situacijai, neaiškiai apibrėžtai, kitiems metams. Iš viso nesirengiame mes to daryti, bet analizes įvairiausias darome įvairiais pjūviais, bet to nebus.“
Atsakydama į portalo klausimus, ministerijos atstovė pabrėžė, kad vyksta intensyvūs socialinio modelio kūrimo viešinimo renginiai, kurių metų su visuomene, politikais ir socialiniai partneriais diskutuojama apie galimus socialinės sistemos pakeitimus, kokios priemonės būtų veiksmingos, kokių neigiamų padarinių jos galėtų turėti.
