„Šiomis savaitėmis fiksuojame naujas sukčių atakas, kurių kiekiai ir apimtys nebuvo matyti anksčiau“, – sakė S.Krėpšta, pabrėždamas, kad dažniausia dabar fiksuojama sukčiavimo schema – apsimetama Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).
Gyventojams siunčiamos SMS žinutėms su nuorodomis, siekiant išvilioti jautrius duomenis iš asmenų ir vėliau pasisavinti jų lėšas. Nukentėjusių, tikėtina, šiuo metu yra šimtai ar netgi tūkstančiai, sakė jis.
Tikėtina, kad ši sukčiavimo ataka tęsis iki gegužės 1 d., kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys. Tuo metu baigiasi pajamų deklaravimo už 2022 m. laikotarpį deklaravimo terminas. Visgi jis neatmetė tikimybės, kad ta pati schema bus vykdoma ir toliau.
„Žinome, kad bankai ir kitos finansų įstaigos skiria šiomis dienomis daug resursų, siekdamos indentifikuoti sukčius ir esant reikalui blokuoti sukčiavimui naudojamas sąskaitas“, – S.Krėpšta.
2022 m. sukčiai iš bankuose laikomų sąskaitų apgaulės būdu išviliojo 12 mln. eurų. 2021 m. ši suma buvo 2 mln. eurų mažesnė. Apie 5 mln. eurų bankai pernai sugebėjo grąžinti - tiek stabdydami esamus mokėjimus, tiek kreipdamiesi į kitas finansų įstaigas.
Pernai taip pat išaugo ginčų su bankais dėl sukčiavimo, o per pirmą šių metų ketvirtį gautų 1000 kreipimųsi į bankus, penktadalis buvo būtent dėl su mokėjimais susijusių apgavysčių.
Lietuvos banko tyrimu, per praėjusius laikotarpius 4 iš 10 Lietuvos vartotojų buvo atakuoti arba nukentėjo nuo sukčių.
S.Krėpšta teigė, kad gyventojai pirmiausia turėtų saugoti jautrius savo duomenis ir neatskleisti savo jautrių duomenų, kai ne patys vartotojai inicijuoja mokėjimą. Bankai ir finansų įstaigos niekuomet nesiunčia klientams nuorodų nei laiškais, nei SMS žinutėmis, pabrėžė jis.
Kita taisyklė – neskubėti. „Niekada nespauskite laiškuose ir kituose elektroniniuose formatuose gautų nuorodų, nedarykite to skubiai“, – kalbėjo S.Krėpšta.
Jis taip pat patarė ramiai patikrinti informaciją ir įsitikinti, kad laiškas ar jame iškelta problema yra tikra. Vartotojui kylant įtarimų, reikėtų prisijungti prie prie oficialių banko ar institucijų paskyrų. „Iš esmės patys incijuokite prisijungimą ir būtinai patikrinkite, kad jungiatės prie oficialios svetainės“, – sakė S.Krėpšta.
Įtariantiems, kad nukentėjo nuo finansinių sukčių, reikėtų kuo skubiau pranešti savo finansų įstaigai ir policijai.
„Reikalaujame iš bankų, kad ir jie tobulėtų“
Paklaustas dėl šalies finansinių įstaigų galimybių diegti didesnius apsaugos mechanizmus, kad būtų galima išvengti bent dalies tokių atvejų, S.Krėpšta teigė, kad tobulėjant sukčiams, tą turi daryti ir šalies finansinės įstaigos.
„Reikalaujame iš bankų, kad ir jie tobulėtų ir diegtų papildomas saugumo priemones. Matome, kad bankai tikrai tą daro. Yra atvejų, kai įtartinas mokėjimas yra vykdomas ir bankas ar kita finansų įstaiga perklausia papildomai kliento, ar tą mokėjimą norima atlikti. Kartais matoma, kad net ir po įvairių perspėjimų žmogus visgi atlieka tą mokėjimą, todėl gyventojų atida yra labai svarbi“, – sakė jis.
Lietuvos banko valdybos narys pridūrė, kad šiuo metu Seime yra pateikti projektai, kurie leistų sukurti „nacionalinę ugniasienę“ (angl. firewall) – pasak S.Krėpštos, toks sprendimas leistų operatyviai blokuoti svetaines, į kurias nukreipia sukčių siunčiamos nuorodos.
