„Reiškiniai, dėl kurių biudžetas patiria daugiausiai žalos – PVM vengimas, kitų mokesčių nuslėpimas“, – spaudos konferencijoje tvirtino VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
VMI skaičiuoja, kad pernai „iš šešėlio“ ištraukė 160 mln. eurų įvairių nuslėptų mokestinių pajamų – toks pat tikslas keliamas ir 2020 metams. Rizikingiausiais sektoriais, kur nesumokama daugiausiai mokesčių, A.Klerauskas vadina didžiausius – didmeninę ir mažmeninę prekybą, statybą, transportą. Prie rizikingiausių, kuriems skiriamas itin didelis dėmesys taip pat priskiriami mėsos, automobilių, viešojo maitinimo sektoriai.
Antrąjį pusmetį surasta 69 mln. mokesčių
Pasak VMI viršininko pavaduotojo A.Klerausko, 2019 metų pirmąjį pusmetį visi, pamiršę praeityje sumokėti mokesčius galėjo pasinaudoti vienintele galimybe atsiskleisti be jokių pasekmių ir ta proga mokesčių mokėtojai prisiminė 42 mln. Eur.
Tuo tarpu nepasinaudojusius šia galimybe VMI tikrino ir praėjusių metų II pusmetį atnaujinus kontrolės veiksmus, nustatyta mokesčių, baudų ir delspinigių suma buvo beveik 10 mln. Eur didesnė nei per visus 2018 metus.
2019 metų antrą pusmetį, atnaujinus kontrolės veiksmus, mokesčių mokėtojams papildomai suskaičiavo 69 mln. Eur mokesčių.
Prioritetinių kontrolės sektorių – viešojo maitinimo, statybų, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos, mėsos ir jos gaminių gamybos bei prekybos, PVM prievolė augo 42 proc., t.y. apie 25 mln. Eur (nekontroliuotų tik 4 proc.).
Šiuose sektoriuose mokesčių administratoriaus dėmesio sulaukę verslininkai sparčiau didino ir vidutinį darbo užmokestį, jis pakilo 4,4 proc. daugiau nei kitų mokesčių mokėtojų.
Stebės ir NT vystytojus bei brokerius
2020 metais VMI ir toliau labiausiai tikrins statybų, viešojo maitinimo, naudotų automobilių prekybos ir remonto bei autodetalių prekybos sektorius, tačiau juos arba išplės, arba pritaikys naujas kontrolės priemones.
„Pavyzdžiui, statybų sektoriuje į mūsų akiratį šiais metais pateks įmonės, prekiaujančios statybinėmis medžiagomis, NT vystytojai, brokeriai. Taip pat kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tikrinsime įmonių, dalyvaujančių ir laiminčių statybos konkursus mokestinį skaidrumą“, – pabrėžė A.Klerauskas.
Vykdant automobilių pardavimo ir remonto sektoriaus priežiūrą bus pasitelkiama numerių atpažinimo sistema, daugiafunkcinė pažeidimų kontrolės sistema.
„Viena tikslinė grupė – įvežantys automobilius ir juos parduodantys galimai neapskaitant pajamų ar deklaruojant ne visas. Šiuo klausimu glaudžiai bendradarbiaujame su partneriais iš Muitinės departamento. Tikslas, kad įmonėms būtų įvertintos mokestinės prievolės, atsižvelgiant į rinkos kainas“, – tvirtino A.Klerauskas.
Analizuos „Amazon“ ir „Ebay“
Asmenys, kurie prekiauja automobilių detalėmis tarptautinėse platformomis – „Amazon“ ir „Ebay“ taip pat šiais metais atsidurs inspektorių akiratyje.
„Nors tai plataus vartojimo prekių pardavimo platforma, mūsų padalinys atkreipė dėmesį, kad Lietuvos asmenys prekiauja juose ir automobilių detalėmis“, – pabrėžė A.Klerauskas.
Kontroliuojant viešojo maitinimo sektorių, VMI atidžiai vertins įmonių pardavimų – įsigijimų ir išeigos normų proporcingumą, analizuos antkainius, vertins pirkimų – pardavimų santykį.
Purtys odontologus
Odontologija – dar viena sritis, sulauksianti susidomėjimo iš mokesčių inspektorių.
Pasak A.Klerausko, išanalizavus odontologijos praktika užsiimančių mokesčių mokėtojų teikiamus duomenimis, pagrįstų klausimų kelia šiame sektoriuje mokamas mažas vidutinis darbo užmokestis, kaip ir tai, jog 30 proc. dirbančiųjų deklaruoja neuždirbantys minimalaus atlyginimo. Įvertinus odontologijos paslaugų kainas, kyla abejonių, ar tikrai visos pajamos bei mokamas darbo užmokestis šiame versle yra oficialiai apskaitomi.
„Didžoji dalis nedidelių įmonių, veikiančių odontologijos srityje, deklaruoja darbuotojams mokančios 400-600 eurų atlyginimą, o tai reiškia, kad moka 2,5 karto mažiau nei valstybinėse įstaigose ar negu skelbimuose nurodomas atlyginimas“, – pastebi A.Klerauskas.
Tuo tarpu atidžiau pažvelgus galime sakyti, kad apie 8 proc. odontologų šeimų turto ir išlaidų santykis su pajamomis yra neigiamas, pabrėžia A.Klerauskas.
„Rodikliai absoliučiai neadekvatūs, todėl šiame sektoriuje šiais metais bus atliekama patikrinimai taikant pirkimų ir pardavimų adekvatumo principą – renkama informacija apie medžiagų įsigijimą, klientų skaičių ir vertinant gautas pajamas“, – sakė VMI direktoriaus pavaduotojas.
Po padidinamuoju stiklu dalijimosi platformos
Šiemet mokesčių administratoriaus dėmesio sulauks ir verslas elektroninėje erdvėje.
Inspektoriai ketina aktyviau tikrinti asmenis, veikiančius dalijimosi platformose (AirBnb, Booking), perkančius ir parduodančius virtualias valiutas, teikiančius elektronines bei telekomunikacijų paslaugas tarptautinėse platformose, jei jų veikloje mokesčių administratorius įžvelgs galimų mokesčių vengimo rizikų.
Pernai, sulaukę VMI dėmesio, mokesčių mokėtojai vykdantys verslą elektroninėje erdvėje, prisiminė deklaruoti 7 mln. Eur pajamų.
Gyventojų tikrinimui sukūrė naują programą
Dar viena VMI veiklos sritis šiais metais – gyventojų tikrinimas. Pagrindinis dėmesys bus skirtas gyventojų grupei, kur patirtos išlaidos ir turtas neatitinka pajamų.
„Pernai susikūrėme naują programinę priemonę tokių gyventojų identifikavimui, taip pat turime sutarimų su STT, nes šita tarnyba irgi naudosis mūsų vertinimo išlaidomis“, – pabrėžė A.Klerauskas. Šiais metais bus tęsiama ir prieš keletą metų pradėta turtingųjų gyventojų tikrinimo programa.