Penktadienį Lietuvos bankas į apyvartą išleido 10 eurų ir 1,5 euro nominalo kolekcines monetas, skirtas lietuvių skalikui ir žemaitukui, iš serijos „Lietuvos gamta“.
Sidabrinių 10 eurų monetų išleista tik 2000 vienetų, jų platinimo kaina – 54 eurai. Tačiau išgraibstytos jos akimirksniu dar prieš patį monetos pristatymą Riešėje.
Tą patį penktadienį monetų kaina skelbimų portaluose jau siekė 90 eurų. Vienam asmeniui buvo leidžiama įsigyti po 2 monetas – 72 eurų greitas uždarbis tarsi garantuotas. Penktadienį monetą Riešės žirgyne pristatė pats Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.
Tačiau kolekcininkai įsiutę – jų pyktį kelia būdas, kaip platinamos tokios monetos. Jei internetu nusipirkti nesuspėji – Lietuvos banko kasų prieigose galioja nerašytos taisyklės, kurias diktuoja perpardavinėtojų grupuotės.
Sąsiuvinis su išrinktaisiais
Penktadienį prekyba naujomis monetomis prasidėjo Lietuvos banko elektroninėje sistemoje, tačiau monetų neliko vos per kelias minutes, 15min patvirtino bandę jų įsigyti asmenys – sistema strigo ir pasisekė tik laimingiesiems. Todėl Žirmūnų g. 151, Vilniuje, esančioje Lietuvos banko kasoje ryte nusidriekė ilga eilė.
Jei paryčiais užsiimi eilę, pasirodo, dar nieko nereiškia. Daug svarbesnis treninguotų vyrukų sąsiuvinis ir jame įrašytas laukiančiojo numeris. Vyrukai 15min žurnalistui, apsimetusiam pirkėju, patikino, kad į Lietuvos banko kasą įleis tik pagal šį sąrašą, todėl į jį įsirašyti būtina.
„Galite užsirašyti. Čia reikia tam, kad niekas kitas be eilės neitų, kad nebūtų bardako. Mes patys stovim parą laiko. 115-as – atsiminkit savo numeriuką. Kitaip tiesiog neįeisit prie kasos durų. Kai pasakysiu, kad 115-as, prieisit prie kasos durų, pasakysit, kad Ernestas, aš sutikrinsiu, ir praleisim“, – paprastai patekimo į Lietuvos banko pastatą taisykles paaiškino juodu kostiumu vilkintis vyras.
Vienas eilės dalyvis 15min nurodė, kad vyrai „palaiko tvarką“, kitu atveju visi susigrūstų prie vartų, stumdytųsi, minia taptų nevaldoma.
„Jūs tarybinių laikų nematėt – kokios eilės būdavo. Iš pradžių plona, o po to vis storėja. Stovi antras, bet lieki paskutinis. Dėl to žmonės ir daro tuos sąrašus, kad eilė nestorėtų. Dabar ateina kažkas iš vakaro ir užrašo“, – aiškino pagyvenęs vyriškis. Jis pridūrė, kad galima ir nepaisyti tokios tvarkos, tačiau „nuo visų iš eilės į nosį gausi“.
Vis tik teisingumo tokiame sąrašo sudaryme ne taip ir daug. Monetų kasoje tėra tik 150, o įsigyti jų galima po dvi – pasiseka tik 75-iems laimingiesiems. Taigi 15min žurnalistui, atėjusiam ryte, įsigyti monetą buvo mažai šansų.
Tuo tarpu sąrašo kontroliuotojai iš anksto numato, kas tame sąraše turi pirmauti.
Giminių ir pažįstamų grupė
Liudininkai teigia, kad sąraše esantys asmenys atsidūrė netgi nestovėję eilėje – tai giminės ir pažįstami, kurie verčiasi monetų perpardavimu.
„Nuo ryto čia stoviu. Aš eilėje 24-a. Bet čia jau prieš tai mane užrašė, aš pas tėtį stoviu“, – neįtardama, kad kalba su žurnalistu, aiškino šalia kasos laukusi mergina.
Paklausta, ar nebandė pirkti monetų internetu, ji patikino, kad ne – „aš, žinokit, nepirkau, aš tuo neužsiimu“. Ji patvirtino, kad monetų siekia įsigyti tik tam, kad jų gautų tėtis, kuris tuo verčiasi.
„Tai yra kaip vartininkas, jis visus raktus turi ir nepraleidžia. Jie visą laiką taip daro, stovi prie vartelių, surašinėja. Na, o ką daryt su tiek žmonių, vienas nieko nepadarysi. Galime kokį sukilimą padaryt“, – teigė kita eilėje stovinti mergina.
Ji pradžioje į sąrašą buvo įrašyta 60-uoju numeriu, tačiau vėliau išbraukta ir įrašyta 120 numeriu.
„Na, išbraukė, ir ką daryt. Pradžioje supykom, dabar juokiamės“, – įvykio nesureikšmino mergina.
Tačiau eilėje laukęs Evaldas Mockus neslėpė pasipiktinimo.
„Tiesiog eilinis žmogus čia surašė visus į eilę nuo vakar pirmos valandos vakaro, po to išbraukė žmones, kurie anksti neatėjo, sukeitė eiles. Kiti žmonės miegojo mašinoj prie banko kieme ir lauke. Aš čia atėjau ryte, tačiau jų sąraše stoviu 112-as. Visiškai fiktyvi eilė, kas nežino, neįmanoma normaliai pateikti. Jie jokio ryšio su banku neturi. Jei būčiau labai įžūlus, gal galėčiau eiti ir praeiti“, – svarstė E.Mockus.
Jis tikino, kad monetą norėjo įsigyti savo tėčiui kolekcionieriui, kadangi internetu to padaryti nepavyko.
„Tie, kas dalyvauja, turi kažkokias galimybes įsigyti, nes žino neegzistuojančias taisykles. O aš lieko ant ledo. Internetu monetas labai staigiai išpirko, nes labai mažas kiekis, dingo per tris minutes. O čia etatiniams perpardavinėtojams leidžiama pirkti po dvi monetas, ir jie darosi iš to biznį. Normalūs kolekcionieriai per tuos perpardavinėtojus negali tiesiogiai monetų įsigyti“, – apgailestavo vaikinas.
Užrėmė duris ir be įrašo sąraše nepraleido
8.30 val. atsidarius Lietuvos banko kasai, sportiniu kostiumu vilkintis vaikinas atsistojo tarpduryje ir į kasą įleisdavo tik asmenis pagal savo sąrašą.
Po 15min skambučio į Lietuvos banko komunikacijos skyrių prie treninguotųjų buvo priėjęs Lietuvos banko apsauginis ir paprašęs jų leisti visiems sustoti į eilę. Tačiau tuo viskas ir baigėsi – prekybos organizavimas pagal sąsiuvinį tęsėsi.
Supratę, kad monetų nepavyks įsigyti, dalis laukusiųjų pasišalino.
Lietuvos bankas neigia problemą
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Egidijus Paleckis 15min tikino, kad Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune aptarnaujant klientus į jokius iš anksto sudarytus sąrašus neatsižvelgiama, nes jie nėra numatyti banko veikloje ir neįteisinti jokiuose teisės aktuose.
„Mes klientus aptarnaujame vadovaudamiesi „gyvos eilės“ principu: kas pirmasis įeina į mūsų kasas, tas ir gauna eilės Lietuvos banko kasoje numeriuką, aptarnaujamas jį pateikęs“, – sako E.Paleckis.
Tačiau panašu, kad Lietuvos bankas pernelyg nesirūpina, kas vyksta kasų prieigose ir kaip eilės reguliuojamos ten.
„Kas vyksta ne mūsų įstaigoje, už jos ribų, negalime kontroliuoti, todėl jei viešoje vietoje pažeidžiama viešoji tvarka, kyla grėsmė žmonių saugumui, reikia kreiptis į policiją ar viešosios tvarkos skyrių“, – sako E.Paleckis.
Jis tikina, kad pačiame Lietuvos banke yra įdiegta eilių reguliavimo sistema. Numizmatinių vertybių išleidimo dieną darbuotojai, atsižvelgdami į pardavimui kasoje skirtą monetų skaičių, atspausdina atitinkamą kiekį numerėlių ir kiekvienam atėjusiam į Lietuvos banko kasas klientui duoda tik vieną numerį – taip užtikrinama, kad vienas klientas įsigis tik jam skirtą monetų kiekį.
Svarstys galimybę atsisakyti pardavimo kasose
Lietuvos banko atstovas tikino, kad planuoja įdiegti elektroninę parduotuvę – joje nebeliktų išankstinių užsakymų, o klientai tiesiog galėtų monetas nusipirkti iškart.
„Dedame visas pastangas, kad tai nutiktų kuo greičiau. Yra parengtas ir paskelbtas visuomenės svarstymui Lietuvos banko monetų kūrimo strategijos projektas, kuriame klientų klausiame, ar tikslinga ilgainiui įdiegus elektroninę parduotuvę atsisakyti pardavimo Lietuvos banko kasose, o visas monetas parduoti per elektroninę parduotuvę. Pasiūlymus dėl to kviečiame pateikti iki rugsėjo pabaigos“, – teigė E.Paleckis.
Lietuvos bankas tikisi, kad elektroninė parduotuvė išspręs ir esamas internetinio monetų užsakymo problemas – lėtą veikimą, strigimą, ribotas galimybes monetų įsigyti.
„Nuolat sulaukiame įvairių siūlymų, kurie kardinaliai vienas kitam prieštarauja – vieni siūlo monetų tiražus dar gerokai sumažinti, kiti sakosi, kad reikėtų tiražus gerokai padidinti. Norime išgirsti visus, kad jausdami rinkos pulsą galėtume geriausiai patenkinti klientų norus“, – patikina E.Paleckis.
Analogiška situacija ir Kaune
15min gavo anoniminio kolekcionieriaus laišką, kuris tikino, kad panaši praktika vyksta ne tik Vilniuje, bet ir prie Lietuvos banko kasos Kaune.
„Nemaža dalis žmonių senokai pastebėjo, kad kai kurios mažesnio tiražo Lietuvos banko leidžiamos monetos tampa garantuotu šimtaprocentiniu ar ir dar didesniu pelnu jau tą pačią dieną ar per labai trumpą laikotarpį. Pavyzdžiui, kovo 3 d. išleista 5 eurų nominalo moneta, skirta Kaziuko mugei, kainavo 44 eurus. Pirmosiomis dienomis monetos kaina rinkoje šoktelėjo iki 60-80 eurų“, – nuolat pasikartojančią situaciją apibūdina kolekcionierius.
Jis pažymi, kad monetų kaina auga ir toliau – šiuo metu Kaziuko mugei skirta moneta kainuoja apie 100 eurų.
„Tiek Vilniuje, tiek Kaune veikia daugiau ar mažiau organizuotų perpardavinėtojų grupelės. Jų neoficiali sistema veikia taip: paprastai dieną prieš monetos išleidimą, neaiškiu ir nepaskelbtu laiku prie banko atvyksta oficialiai neįgaliotas asmuo ir pradeda vesti eilės sąrašą. Ten pirmaisiais numeriais jau būna įsirašęs pats ir, kiek teko domėtis, pvz., žmona ir asmenys, kurių fiziškai prie banko net nėra“, – gudrią schemą atskleidė kolekcionierius.
Jis patikino, kad taip uždaras ratas žmonių atsiduria pirmuosiuose sąsiuvinio puslapiuose, jiems tereikia gerai išsimiegojus ateiti ryte prie Lietuvos banko kasos.
„Kiti žmonės, norintys realiai bandyti įsigyti monetą, netiesiogiai verčiami taip pat dalyvauti šioje sistemoje. Žodžiu, taip ne tik savavališkai sudarinėjamas ir įgyvendinamas Lietuvos banko nepripažįstamas eilių sąrašas, bet ir, manau, nelegaliai renkami asmens duomenys. Ypač nesąžiningumas pasireiškia tų žmonių atžvilgiu, kurie atėję prie banko ir fiziškai užsiėmę eilę nuo vidurnakčio, sužino, kad pagal sąrašą jie jau toli nuo galimybės įsigyti monetą, nors fiziškai eilėje stovi vieni pirmųjų“, – apgailestauja kolekcionierius.
Jis vertina, kad niekas eilėje greičiausiai nenori veltis į konfliktus, kadangi paprastai eilėje stovi pensinio amžiaus asmenys ar studentai.
„Man pačiam, nors ir nelengvai, bet sėkmingai pavyko užsisakyti monetą, skirtą skalikui ir žemaitukui, išankstinio užsakymo būdu ir nesiruošiu dalyvauti eilėse darbo metu, todėl nesu niekaip motyvuotas dėl šios situacijos. Visgi piktina tokia įžūli kai kurių žmonių savivalė ir manau, kad neturėtume toleruoti tokio elgesio apraiškų savo visuomenėje“, – teigė kolekcionierius.
Jis tikina, kad internetinė sistema, kuri stringa ir leidžia monetų įsigyti laimingiesiems, bent jau yra vienoda visiems. Jis viliasi, kad būsima elektroninė parduotuvė pažabos piktavalių ketinimus nebaudžiamai pelnytis.
