„Banko, teisėsaugos ar socialinio tinklo vardu parašytos sukčių žinutės ar laiškai neaplenkia ir prieš Kalėdų šventes bei metų pabaigos šurmulyje. Jų tikslas visuomet tas pats – iš kuo didesnio skaičiaus žmonių išvilioti duomenis, kuriais naudojantis iš jų sąskaitų būtų galima atlikti pavedimus. Dar vienas prieš šventes itin populiarus sukčiavimo būdas – rinkti „aukas“ įvairiems projektams, nes prieš šventes žmonės dažnai nori dalinti gerumu“, – sako L.Sadeckas.
Finansiniai sukčiai įvairiais kanalais siunčiamomis žinutėmis ir laiškais pasirinktas aukas siekia priversti atskleisti asmeninę informaciją, kuri leistų išvilioti lėšas iš banko sąskaitų. Siunčiamose žinutėse taip pat gali būti kenkėjiškų programų arba nuorodų į netikrus interneto puslapius. Tokio pobūdžio sukčiavimas neapsiriboja tik trumposiomis žinutėmis, jis vyksta ir įvairiose pokalbių programose. Sukčiai savo imituojamas situacijas kuria taip, kad jos primintų realias situacijas, todėl žmonės skubėdami ir nesigilindami neretai tampa sukčiavimo schemų aukomis.
„Sukčių pranešimus kartais gali būti sunku atpažinti. Tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį – sukčių pranešimai gali būti parašyti su klaidomis. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, ar telefono numeriai, iš kurių skambinama, nėra įtartini. Niekuomet negalima įvedinėti PIN kodų ar kitų duomenų puslapiuose, kurių patikimumu nesate visiškai tikras, o nuoroda į jas gauta net ir iš patikimo žmogaus“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.
Jo teigimu, įprastai sukčiai stengiasi priversti savo aukas veikti labai greitai, tada daugiau tikimybės, kad žmogus patirdamas stresą praras blaivų protą. Pavyzdžiui, žmonės gali būti gąsdinami, kad laukiama siunta neatkeliaus iki nustatyto termino, tarkime – iki švenčių, jeigu nebus papildomai sumokėta už jos pristatymą.
Be to, metų pabaigoje sukčiai sumaniai išnaudoja žmonių norą aukoti. Norėdami apgauti, sukčiai paprastai sukuria puslapį socialiniame tinkle ar net interneto svetainę, kuri mažai kuo skiriasi nuo žinomų labdaros ir paramos organizacijų svetainių ir taip išvilioja pinigus iš gero norinčių žmonių. Pasitaiko situacijų, kuomet aukoti kviečiančios istorijos yra sukurtos sukčių ir realiai neegzistuoja.
„Prieš aukojant tikrai verta patikrinti labdarą ar aukas renkančios organizacijos puslapį, galbūt atkreipti dėmesį į jų oficialiai skelbiamą sąskaitą. Priešingu atveju Jūsų auka gali nukeliauti į sukčiaus banko sąskaitą, o ne į tiems, kuriems reikia pagalbos“, – sako banko ekspertas.
Keletas prevencinių žingsnių, kuriuos rekomenduojama atlikti:
• labai atidžiai patikrinti elektroninio laiško siuntėjo adresą – skirtumai gali būti nežymūs, gali skirtis vos keletas raidžių ar ženklų;
• neužkibkite ant sukčių kabliuko dėl žinomų prekės ženklų naudojimo – norėdami įgyti Jūsų pasitikėjimą, sukčiai juos dažnai naudoja;
• patikrinkite gautas nuorodas užvesdami ant jų žymeklį, bet jų neatidarydami – taip matysite, visą interneto adresą;
• skeptiškai vertinkite išskirtinai gerus pasiūlymus, įtartinus siuntėjus, žinutes su rašybos klaidomis ar nežinia iš kur iššokančius naršyklės langus;
• nespauskite el. laiškuose esančių nuorodų, ieškokite informacijos per interneto naršyklės paieškos sistemą;
• prieš imantis veiksmų visada verta gerai juos apgalvoti.
Jei tapote sukčiavimo auka ir dėl to praradote pinigus, nedelsdami kreipkitės į savo banką ir policiją. Institucijos suteiks daugiau informacijos, ką reikia daryti konkrečiu atveju. Kuo skubiau pranešite apie incidentą, tuo daugiau tikimybių padarytą klaidą ištaisyti.
