Skaičių painiava – rezultatas teigiamas
Peržvelgus siūlomus biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus kyla abejonių – biudžetų išlaidas atėmus iš pajamų gaunamas minusas. Pati Vyriausybė išleis 469 milijonais eurų daugiau, nei planuoja surinkti pajamų, šios sumos nepadengia ir kiti biudžetai. Tačiau Finansų ministerija patikina, kad biudžetas bus tikrai perteklinis.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė paaiškina, kad ES lygmeniu skaičiuojami balansai neturėtų būti tiesiogiai lyginami su valstybės, savivaldybių ar socialinio draudimo biudžetais – metodologijos skiriasi.
Nustatytas 2018-ųjų metų viso valdžios sektoriaus tikslinis balanso rodiklis siekia ne mažiau nei 0,6 procento bendrojo vidaus produkto perteklius.
„Dėl metodologinių aspektų biudžeto projektuose esančių atskirų biudžetų pajamų ir išlaidų suma nesudaro konsoliduotų, pagal tarptautinius standartus apskaičiuotų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų, kurios yra pagrįstos kaupiamuoju / įsipareigojimų principu“, – paaiškina M.Tuskienė.
Šiuo metodu įvertintos valdžios pajamos kitąmet sudarys 16,08 milijardo eurų, o išlaidos – 15,839 milijardo eurų. Tad bus gautas perteklius – 240,7 milijono eurų, arba 0,55 proc. BVP
Ekonomistai: svarbiausia neperkaitinti ekonomikos
15min pakalbinti ekonomistai akcentavo, kad svarbiausia įvertinti Vyriausybės siekį pirmą kartą pateikti perteklinį biudžetą – mat išlaidavimas kaip 2007 metais atsirūgtų.
„Perteklius yra visiškai natūralus atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją, turint omenyje, kad fiskalinės drausmės įstatymas iš dalies buvo išjungtas ir išlaidos dėl to didėja daugiau negu galėtų taikant įstatymo nuostatas“, – vertina SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
G.Nausėda paaiškina, kad pagal išlaidų augimo ribojimo taisyklę, 2018 metais biudžetų visumos išlaidos galėtų augti 2,2 procentais, tačiau pasinaudojant įstatyme numatyta išlyga išlaidos kitąmet didės daugiau.
Vyriausybė didesnį išlaidavimą aiškina poreikiu mažinti socialinę atskirtį ir didinti realias mažiausiai uždirbančiųjų pajamas, tęsti Socialinio modelio įgyvendinimą.
„Visgi bendroje sumoje tai yra pakankamai pozityvus rezultatas. Galbūt ir mažas žingsnelis į pertekliaus pusę, galima būtų tikėtis didesnio, esant pakankamai neblogai ekonominei situacijai. Bet pirmą kartą matyti perteklių per šitiek metų planuojant biudžetą jau yra tam tikras kokybinis žingsnis“, – sako G.Nausėda.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis patikina – nesvarbu ar nežymus minusas, ar pliusas, svarbu, kad biudžetas prie subalansavimo ribos.
„Dabartinėje Lietuvos vystymosi stadijoje nėra tiek svarbu, ar mes turėsime pusės procento biudžeto perteklių, ar pusės procento deficitą, tai vis tiek artima subalansuotiems finansams. Planas nebūtinai gali tapti realybe, bet, kaip matėme pastaruosius metus, pajamos gerokai viršijo planą ir pernai, ir šiemet“, – sako N.Mačiulis.
Jis pasigenda diskusijos tik dėl to, ar pakankamai anticiklinė politika yra įgyvendinama.
„Reikėtų vertinti, kokią bendrą valstybės politiką įgyvendina Vyriausybė – ar biudžetas yra prociklinis, ar anticiklinis. Čia labai svarbi diskusija, kuriai nėra skiriama pakankamai dėmesio“, – sako N.Mačiulis.
Tačiau finansų viceministrė trečiadienį Seime pažymėjo, kad vykdoma politika – anticiklinė, ir dėl to infliacija kitąmet turėtų sumažėti iki 2,7 proc. vietoje esamų 3,5 proc. šiemet.
Kodėl nereikia išlaidauti?
N.Mačiulis atkreipia dėmesį, kad tvirtinant šį biudžetą kaip niekada daug pateikiama reikalavimų ir pageidavimų.
„Tiek didinti senatvės pensijas, tiek ir didinti finansavimą švietimo, atlyginimus sveikatos apsaugos darbuotojams ir kitur. Poreikių yra labai daug. Ir net sparčiai augant biudžeto pajamoms poreikiai gerokai viršija galimybes. Vyriausybė bando įgyvendinti anticiklinę politiką ir surinkti šiek tiek daugiau pinigų, nei jų išleisti valstybės poreikiams. Ir aišku, daug kam atrodo keista, kodėl gi neišleisti tų pinigų, kodėl jų nepanaudoti, pavyzdžiui, gydytojų atlyginimų didinimui“, – sako N.Mačiulis.
Čia jis primena 2007-uosius metus, kuomet išlaidavimas netrukus pavirto masiniu diržų veržimu.
„2007 metais buvo tvirtinamas biudžeto deficitas, nors tuo metu sparčiai augo ekonomika, biudžeto pajamų augimas irgi buvo milžiniškas ir siekė apie 20 proc. Bet tuometinės Vyriausybės pasiduodavo spaudimui išleisti daugiau nei surenkama ir nekaupti jokio rezervo. Kai svarbu nekaitinti dar labiau ekonomikos. Ir pasekmės buvo labai aiškios – tuomet infliacija pakilo virš 10 proc.“, – primena N.Mačiulis.
Jis patikina, kad papildomai skolintis ekonominio augimo laikotarpiu nėra gera ekonominė idėja, „nes, kaip matome, visuomenės norai ir poreikiai yra labai dideli“.
Pajamų planą vadina konservatyviu
G.Nausėda, žvelgdamas į kitąmet planuojamas surinkti pajamas, regi, kad faktas gali būti didesnis nei lūkesčiai.
„Pajamos automatiškai šiek tiek konservatyviau įvertintos dėl paprastos priežasties, kad jos yra grįstos makroekonominėmis projekcijomis. Nėra visiškai įvertinta ta dedamoji, kurią vadinčiau šešėline ekonomika. Kai kurie mokesčiai dar smarkiai atitrūksta nuo potencialaus galimo surinkti lygio, pavyzdžiui PVM. Potencialas surinkti daugiau mokesčių yra didelis“, – sako G.Nausėda.
Taip pat jis tikėtųsi, kad ir akcizų surinkimai kitąmet gali būti didesni, nei prognozuoja Finansų ministerija.
„Jau antri metai iš eilės turime geresnį pajamų surinkimą, nei planuojama. Labai tikėtina, kad vis dėlto šie mokesčiai bus renkami geriau nei planuojama ir kitąmet, ir pirmiausia – šešėlinės ekonomikos sąskaita“, – sako G.Nausėda ir aiškina, kad tai padėtų pasiekti netgi dar geresnį biudžeto perteklių.
Sumažėjęs „Pokyčių krepšelis“ savo darbą atliko
Šių metų pradžioje ministerijos turėjo peržiūrėti savo vykdomą veiklą, atsisakyti neprioritetinių, mažiausią poveikį turinčių priemonių arba mažinti jų finansavimą. Visos sutaupytos lėšos nukeliavo į bendrą „pokyčių krepšelį“.
Tačiau dabar pasakyti, kur tiksliai nukeliavo sutaupytos lėšos, galimybės nebėra – viskas sugulė į biudžeto projektą, 15min paaiškino Finansų ministerija.
„Drauge ministerijos turėtų sutaupyti beveik 230 mln. eurų, iš kurių 133 mln. eurų – baigtinės programos. Papildomai iš planuojamo pajamų augimo numatoma surinkti dar 232 mln. eurų, būtinų šalies augimą skatinsiantiems Vyriausybės prioritetams įgyvendinti“, – sako finansų viceministras Darius Sadeckas.
Galutinis pokyčių krepšelis liko mažesnis, nei anksčiau planuoti 252 mln. eurų, tačiau bendras paskirstymas tarp ministerijų išliko panašus, kaip anksčiau skelbė Finansų ministerija.
D.Sadeckas buvusias derybas su ministerijomis vadina sėkmingomis – jos leido gausinti mažiausiai uždirbančiųjų, šeimų, auginančių vaikus, bei pensinio amžiaus gyventojų pajamas.
„Kitų metų biudžete reikėtų išskirti šiuos prioritetus: skurdo mažinimas, kuriam papildomai numatyta 618 mln. eurų, taip pat įsipareigojimų tarptautiniams partneriams įvykdymas – krašto apsaugai skirsime 2 proc. nuo šalies BVP, t. y., papildomai 149 mln. eurų. Be to, 164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms“, – pakartojo D.Sadeckas.
Kas galės daugiau išlaidauti
Jei kitų metų išlaidų planas Seime išliks nepakitęs, didžiausia „laimėtoja“ taptų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kurios finansavimas auga 238,9 milijono eurų. Daugiausia, 197,5 mln. eurų, skiriama išmokoms vaikams. Dar 74,2 mln. eurų prireiks pensijos bendrosios dalies perėmimui į valstybės biudžetą, taip pat beveik 18 mln. eurų numatyta pensijų ir kompensacijų bazėms didinti, dar tiek pat – skatinamosioms įmokoms į pensijų fondus. Tačiau 86 mln. eurų ministerijai atsilaisvina dėl baigtų mokėti kompensacijų pensijų gavėjams.
Antroje vietoje – Krašto apsaugos ministerija, jai kitąmet finansavimas augtų 149,2 mln. eurų.
Toliau rikiuojasi Sveikatos apsaugos ministerija – jai finansavimas didėja 89,8 mln. eurų. Didžiausią poveikį tam daro padidintos įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 50 mln. eurų. Mat jos priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuris auga, o be to, įmokos bus didinamos, kol pasieks ne mažiau kaip 9 proc. nuo 12 minimalių darbo užmokesčių.
„Šios lėšos patenka į 2018 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir naudojamos PSDF biudžeto teikiamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, medicininei reabilitacijai ir kitoms reikmėms“, – paaiškino D.Sadeckas.
Ketvirtoje vietoje pagal išlaidų augimą – Švietimo ir mokslo ministerija (asignavimai auga 33,7 mln. eurų). Daugiausia papildomų lėšų skirta pirmakursių studijoms finansuoti (25,7 mln. eurų).
Įdomu tai, kad tarp finansavimo augimo lyderių atsidūrė ir Kultūros ministerija – jai numatytas finansavimas didėja 24,8 mln. eurų, nors anksčiau, dar tik paskelbus apie „Pokyčių krepšelį“, iš kultūros bandyta lėšų atimti.
20,5 mln. papildomo finansavimo sudaro ES lėšos, taip pat daugiau finansavimo ministerija gaus dėl „Dainų šventės“ (2,5 mln. eurų), profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinei programai (2,4 mln. eurų), kino filmams (2 mln. eurų). 1,39 mln. eurų skirta Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginiams, memorialas Lukiškių aikštėje kainuos 500 tūkst. eurų. Tačiau iš ministerijos bus atimti 8,7 mln. eurų dotacijų savivaldybėms.
Daliai ministerijų teks mažiau
Tarp ministerijų, kurioms finansavimas mažėja, pirmu smuiku grieš Susisiekimo ministerija – iš jos „atimta“ 38,4 mln. eurų. Ministerija nebegaus 84,9 mln. eurų ES lėšų, taip pat subsidijų „Lietuvos geležinkeliams“, „Lietuvos paštui“. Tačiau papildomai 35,8 mln. eurų skirta „Lietuvos geležinkelių“ nuostoliams kompensuoti, 11 mln. eurų – kelių priežiūros ir plėtros programai.
Finansų ministerijos asignavimai mažės 30,1 mln. eurų. Ministerija 46 mln. eurų prisidėjo į pokyčių krepšelį, 46 mln. eurų atsilaisvino nebeplanuojant bendrųjų dotacijų kompensacijų savivaldybėms, 16 mln. eurų išskirstė kitoms ministerijoms darbo užmokesčiui didinti. Tačiau papildomus 35,6 mln. ministerija atrado skirti į Rezervinį fondą, 28 mln. eurų – pareiginės algos bazinio dydžio padidinimui iki 132 eurų.
Aplinkos ministerijai nurėžti 22 milijonai eurų. Sumažėjo ministerijos ES ir finansavimo lėšų poreikis dėl pasibaigusių programų, 1,7 mln. eurų nebereikės dalyvauti EXPO parodoje. Tačiau 11,6 mln. eurų ministerijai skirta paramai daugiabučiams modernizuoti.
Apskritai kone visos įstaigos daugiau lėšų gavo dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo iki 400 eurų, taip pat anksčiau sumažintam darbo užmokesčiui kompensuoti.
Daugiausiai minimalių atlyginimų moka Socialinės apsaugos ministerija (papildomai skirta suma 3,3 mln. eurų), Švietimo ir mokslo ministerijai dėl MMA didinimo papildomai skirta 1,5 mln. eurų. 109 tūkst. eurų skirta tam, kad jaunesniųjų rezidentų darbo užmokesčiai būtų padidinti iki minimalaus.
Valstybės šimtmečio minėjimui Vyriausybės kanceliarijai skirti 460 tūkst. eurų.
