Perteklinio biudžeto projektas – parlamentarų rankose

Kitų metų biudžeto projektas pagaliau pasiekė Seimą, o jį parlamentarams ketvirtadienį pristatė finansų ministras Vilius Šapoka. Seimo nariams kilo abejonių, kad biudžeto projektas neturi vizijos ir konkrečių tikslų. Daugiausiai klausimų kilo opozicijoje dirbantiems konservatoriams.
Vilius Šapoka
Vilius Šapoka / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Kitų metų biudžeto projektas pagaliau pasiekė Seimą, o jį parlamentarams ketvirtadienį pristatė finansų ministras Vilius Šapoka.

„Ekonomika šyla, akivaizdu tai iš augančios infliacijos, iš brangstančio nekilnojamojo turto. Turime atsižvelgti į fiskalinės drausmės taisykles ir kaupti rezervus mažiau palankiems ekonomikos laikotarpiams, privalome suvaldyti infliaciją ir, žinoma, mažinti valstybės skolą, kuri gana didelė“, – ketvirtadienį parlamentarams pristatydamas 2018 metų biudžeto projektą tvirtino V. Šapoka.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./2018 metų valstybės biudžetas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./2018 metų valstybės biudžetas

Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, kaip biudžetas padės viduriniajai klasei, taigi gyvenantiems ne iš pašalpų. Analitikai ir anksčiau kritikavo biudžeto projektą, kad vyriausybė nenumatė jokių idėjų, kurios galėtų padėti vidurinei klasei.

Finansų ministras V.Šapoka teigė, kad nė vienoje šalyje vidurinė klasė neišaugo su lengvatomis ir išmokomis. „Tai geriausias pasiūlymų paketas vidurinei klasei – į tyrimus, eksperimentinę plėtrą, kad kurtųsi daugiau apmokamų darbo vietų, kad jų gausėtų“, – sakė ministras. NPD didinimas, pasak jo, sudarys teigiamą poveikį vidurinei klasei.

Neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) išaugs 70-ia eurų iki 380 eurų. Atsisakoma papildomo NPD tėvams, auginantiems vaikus, – vietoje jo bus skiriama 30 eurų išmoka vaikui, kurią gaus visos šeimos, nepriklausomai nuo jų pajamų.

Be to, planuojamas biudžeto perviršis esą padės labiau kontroliuoti infliaciją, todėl kitais metais prognozuojama mažesnė infliacija.

Konservatorė Rasa Juknevičienė teiravosi, ar išlaidas gynybai ketinama didinti ir ateityje. Ministras užtikrino, kad mažesnis nei 2 proc. BVP jis tikrai jau nebus.

Seimo nariai turėjo priekaištų ministrui dėl pernelyg menko finansavimo švietimui, aukštojo mokslo reformos buksavimo. V.Šapoka įsitikinęs, kad reforma pareikalaus išlaidų – daugiau nei 1 mlrd. eurų numatyta iš ES, pridūrė jis.

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė abejojo, ar toks projektas atitinka Fiskalinės drausmės įstatymą. „Jei taip įmonės skaičiuotų savo biudžetą, tai gautų apgaulingos veiklos titulą“, – rėžė I.Šimonytė, kuri klausė V.Šapokos, pagal kokią metodologiją buvo apskaičiuotas biudžeto projektas. Ministras sakė, kad Europos Komisija sutiko su tokia apskaičiavimo metodologija.

„Su tomis apgaulingomis apskaitomis – tai ne tas atvejis“, – atrėžė ministras.

Kęstutis Glaveckas domėjosi Lietuvos indėliu į ES iždą – ar tam nereikės didinti mokesčių. Pasak V.Šapokos, ateityje gali sumažėti paramos šaltinis, tačiau tam jau ruošiamasi.

Diskusijos dėl šalies savivaldybių skaičius sumažinimo yra įmanomos, sako finansų ministras. „Kalbant apie savivaldybių skaičių, žinoma, tokios diskusijos galimos“, - ketvirtadienį Seime pareiškė ministras.

Seimo nariai skundėsi, kad kai kurios savivaldybės negaus paramos, todėl klausė, pagal kokius kriterijus atrinkti projektai valstybės finansavimui. Finansų ministras teigė, kad Seimo nariai turi teisę papildyti biudžeto projektą „kad jis nenuskriaustų ko nors nepelnytai“.

Konservatorius Andrius Kubilius prisiminė, kad ir anksčiau visi biudžeto projektai būdavo vadinasi istoriniais ir socialiai orientuotais. „Bet koks bus rezultatas? Koks bus skurdo rodiklis po metų, švietimo kokybės rodiklis, koks bus ekonomikos konkurencingumo variklis“, – pažėrė klausimų konservatorius.

Tačiau ministras užtikrino, kad prioritetai yra išskirti. Jurgis Razma domėjosi, kas ketinama daryti mažinant taip sparčiai augančią infliaciją.

Seimui ketvirtadienį pristatomi 2018 metų valstybės ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetai. Premjeras Saulius Skvernelis yra pareiškęs, kad valstybės kitų metų biudžetas yra istorinis, nes jis pirmą kartą suplanuotas nedeficitinis, taip pat pirmą kartą istorijoje krašto gynybai bus skirta 2 proc. BVP.

Biudžeto pajamos sieks 16,082 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,839 mlrd. eurų. Minimali mėnesinė alga nuo kitų metų didės 20 eurų iki 400 eurų. Išlieka 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas šildymui, bet brangs cigaretės, nes didės tabako akcizas.

Finansų ministras kritiškai atsiliepė apie progresinių mokesčių galimybę.

Biudžeto projektas dabar keliauja į komitetus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis