Politinė įtampa Kijeve, peraugusi į smurtą ir Rusijos invaziją į rytines Ukrainos sritis, prasidėjo 2013 m., kuomet tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nusprendė nepasirašyti susitarimo su ES.
Kremlius iki šiol atkakliai prieštarauja glaudesnei Ukrainos partnerystei su ES.
Kremlius iki šiol atkakliai prieštarauja glaudesnei Ukrainos partnerystei su ES.
Savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ P.Porošenka antradienį pareiškė: „ES mus ką tik informavo, kad viskas yra paruošta tam, kad laisvosios prekybos režimas su Ukrainą įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d.”.
Praėjusią savaitę Kijeve viešėjusi ES prekybos komisarė Cecilia Malmstroem teigė, kad dvišalė laisvosios prekybos zona pasiųs signalą, kad „reguliavimo aplinka Ukrainoje yra šiuolaikiška ir efektyvi“.
ES ir toliau boikotuoja bet kokius prekybinius ryšius su Ukrainos Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 m kovą.
Tarp Briuselio iškeltų reikalavimų Kijevui dėl laisvosios prekybos zonos, yra veiksmingos konkurenciją, viešuosius pirkimus bei intelektinę nuosavybę įtvirtinančios priemonės.
Vis dėlto, nemažai reformų Ukrainoje sunkiai skinasi kelią dėl įsišaknijusios korupcijos bei draugų ir giminaičių protegavimo į svarbius postus.
ES yra didžiausia Ukrainos prekybos partnerė – daugiau nei trečdalis Kijevo užsienio prekybos yra vykdoma su 28 šalis vienijančiu bloku.
Tačiau tuo pačiu metu Ukraina yra smarkiai priklausoma nuo rusiškų dujų ir naftos.
Daugybė Ukrainos pramonės įmonių, ypač įsikūrusių rusakalbiuose šalies rytuose, išlaikė glaudžius ryšius su Rusija nuo Sovietų Sąjungos griūties.
Praėjusią savaitę Ukrainos parlamentas taip pat priėmė įstatymą, draudžiantį diskriminaciją darbo vietoje. Šio įstatymo priėmimas buvo vienas iš ES reikalavimų, Kijevui siekiant bevizio režimo Ukrainos piliečiams į Bendrijos šalis.
