„Perdirbimo kainos, pavyzdžiui plastiko pakuočių, Estijoje ir Lietuvoje šiandien skiriasi beveik 4 kartus. Jei Lietuvoje tonos plastikinių pakuočių, dažniausiai naudojamų pieno pramonėje, perdirbimo kaina dabar yra 375 litai, tai Estijoje šis skaičius net eurais yra didesnis ir siekia 409 eurus arba 1412 litų“, - sako VšĮ „Žaliasis taškas“ valdybos pirmininkas Raimondas Made'as.
Niekas neskaičiavo
Lietuvos pienininkai skaičiuoja, kad užstato įvedimas pieno produktų pakuočių perdirbimo kaštus padidins mažiausiai dvigubai.
„Šiandien visos pakuotės, įskaitant gėrimų pakuotes, yra surenkamos per konteinerinę sistemą. Plastikiniai PET buteliai ir gėrimų skardinės yra perdirbėjams ypač reikalinga ir brangi medžiaga. Už jas gautos pajamos padeda subsidijuoti visą pakuočių atliekų perdirbimo sistemą. Įvedus užstatą, šios vertingos atliekos nebebus surenkamos konteineriuose, o konteinerinė sistema praras reikšmingą pajamų dalį. Tai reiškia, kad už visų kitų pakuočių atliekų – pavyzdžiui, pieno produktų pakuotes – surinkimą ir perdirbimą gamintojams teks mokėti daug daugiau“, - sako Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorė Dainora Simonienė.
„Pieno centras“ vienija tris didžiąsias šalies pieno perdirbimo bendroves - „Pieno žvaigždes", „Vilkyškių pieninę" ir „Rokiškio sūrį".
„Kelia nerimą tai, kad nėra atlikta jokia užstato sistemos ekonominė analizė. Neskaičiuotas nei jos poveikis gamintojams bei importuotojams, nei tai, kiek dėl jos gali išaugti kasdienių maisto produktų kainos. Dabar visas dėmesys sutelktas į alaus butelius, tačiau pakuočių atliekų tvarkymas yra kompleksinė problema, turinti kur kas daugiau sudedamųjų dalių“, - sako D.Simonienė.
