Pieno perdirbėjai jau derasi su prekybos tinklais dėl kainų didinimo iki 10 proc., o rinkos ekspertai mano, jog kainos neturėtų augti daugiau nei dešimtadaliu.
Lietuvoje kainų kilimą stabdo konkurencija
SEB banko vyriausias analitikas Tadas Povilauskas sako, jog Lietuvos vidaus rinka yra mažiau dinamiška, todėl pieno produktų kainos neturėtų kilti tuo pačiu tempu, kaip globalioje rinkoje.
„Pagrindiniai pieno produktai, pavyzdžiui, sviestas iš dalies yra biržinė prekė. Mūsų perdirbėjai turi alternatyvas – arba jie gali eksportuoti, arba realizuoti vidaus rinkoje, tačiau didžioji dalis sviesto yra eksportuojama. Ar turi brangti Lietuvoje produktai? Logika skamba, kad turėtų brangti, jei brangsta žaliavinis pienas ir pieno produktai. Vis dėlto 2014 metų pabaigoje kritus sviesto kainoms Lietuvoje, kainos nekrito taip smarkiai, kaip tarptautinėse rinkose“, – teigė T.Povilauskas.
Anot jo, Lietuvos pieno produktų kainų kilimui įtakos darys ir konkurencija tarp Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pieno perdirbėjų.
„Lietuvoje yra pakankamai jautri situacija ir kalbėti apie keliasdešimties procentų augimą nereikia. Perdirbėjai geriau veš į užsienį, nei vidaus rinkoje kels kainas. Kai yra blogi laikai ir eksporte yra minusas, tai stengiamasi iš Lietuvos bent kažkiek uždirbti, o kai eksportas yra geras, tai stengiamasi uždirbti iš eksporto rinkų, o Lietuvoje stengiamasi palaikyti ramumą, kad niekas ant jų nepyktų. Šiai dienai pelnai yra uždirbami užsienyje, o ne Lietuvoje“, – sakė T.Povilauskas.
Jis mano, kad pieno produktai Lietuvoje galėtų pabrangti keliais procentais.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys irgi mano, kad kainos drastiškai neturėtų augti.
„Per pastaruosius dvejus metus supirkimo kaina krito dvigubai, o pieno produktų kainos sumažėjo vos 10-15 proc. Jei supirkimo kainos pakiltų dvigubai, tai pieno produktų kaina galėtų pakilti geriausiu atveju vėl tais pačiais 10-15 proc“, – pranešime spaudai kalbėjo A.Gapšys.
Kainos didės iki 10 proc. – G.Bertašius
Vilkyškių pieninės vadovas Gintaras Bertašius BNS patvirtino, kad jau deramasi su prekybos tinklais dėl produktų kainų didinimo – anot jo, įmonės produkcija dar spalio mėnesį gali brangti iki 10 proc.
„Aišku, kažkokia tendencija yra ir produktų kainos turės kilti. Pienas yra pagrindinė gaminamų produktų sudedamoji dalis, bet aš matau tendencija, kad produktų kainų kilimas bus vienženklio procento“, – teigė G.Bertašius.
Anot jo, didėjant lietuviškų pieno produktų kainoms, kartu kils ir lenkiškų bei latviškų produktų kainos.
„Kai drastiškai krito pieno supirkimo kainos, tai produktų kainos taip staiga nekrito. Šiuo atveju, kai didėjo kainos eksporto rinkose, tai vidaus rinkoje produktų kainos drastiškai nekils. Latviai ir lenkai dirba taip pat, pas juos kainos žaliavos auga. Vienareikšmiškai visiems rinkos dalyviams žaidimo taisyklės tos pačios, todėl ir jų importas brangs“, – kalbėjo G.Bertašius.
„Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa BNS taip pat teigė, kad produktų kainos prekybos tinkluose turėtų padidėti, tačiau jis negalėjo pasakyti, kada tai įvyks. D.Trumpa nekomentavo, ar šiuo metu vyksta derybos su prekybos tinklais dėl pieno produktų kainų didinimo.
EK: pieno supirkimo kaina Lietuvoje per 3 mėnesius augo 20 proc.
Europos Komisija (EK) EK prognozuoja, kad pieno supirkimo kaina Lietuvoje rugsėjį buvo 20,17 cento už kilogramą – 19,3 proc. daugiau negu birželį (16,91 cento). Būtent birželį pieno supirkimo kaina pradėjo augti po maždaug pusantrus metus trukusio kainos kritimo. EK duomenimis, spalio 2 dieną vidutinė sviesto kaina ES rinkoje buvo 386 eurai už 100 kilogramų – 29,9 proc. daugiau nei liepos 3 dieną.
Pasaulinis pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ indeksas, parodantis vidutines kainas, per paskutinius du aukcionus rugsėjį augo, tačiau spalio pradžioje šiek tiek smuko. Rugsėjo 6 dieną indeksas augo 7,7 proc., rugsėjo 20 dieną – 1,7 proc., o spalio 4 dieną jis smuko 3 proc.
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, rugpjūtį pieno supirkimo kainos augo antrą mėnesį iš eilės – augimas siekė 5,5 proc.
