Kaip skelbiama „Agrowill group" pieno rinkos apžvalgoje, kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių pieno rinkos jau stabilizavosi. Akivaizdus to įrodymas – artimiausia kaimyninė Lenkija. Balandį čia užfiksuotas eksportuojamų pieno produktų kainų didėjimas. Pagrindinė priežastis – sugrįžtanti paklausa eksporto rinkose (vėl pradėjęs didėti eksportas į Rusiją) ir intervencinis pieno produktų supirkimas.
Mūsų krašto pieno gamintojai jau yra sudarę sutarčių su Lenkijos pieno produktų gamintojais ir parduoda pieną į šią šalį geresnėmis sąlygomis nei Lietuvoje.
ES vidaus paklausa dar tinkamai nesureagavo į mažesnes didmenines ir mažmenines kainas.
Teigiama, kad Europos pieno rinkos kainos šiuo metu labiausiai priklauso nuo to, kokia bus nustatyta intervencinio 109 tūkst. tonų nugriebto pieno miltelių (SMP) supirkimo kaina. SMP rinkos kainos nesikeičia, ir jei Europos Komisija nežada sumažinti intervencinių kainų, tikėtinas stabilumas.
Kovo viduryje prasidėjęs eksporto paklausos didėjimas išlieka. Prekybininkai tikisi, kad per ateinančius tris mėnesius, nors ES nenugriebto pieno miltelių (WMP) paklausa dėl vis kylančių kainų kritusi, abiejų rūšių pieno miltelių – SMP ir WMP – eksportas turėtų būti ypač aktyvus.
ES vidaus paklausa dar tinkamai nesureagavo į mažesnes didmenines ir mažmenines kainas. Pieno pasiūla, pasiekusi sezoninį piką, nuo gegužės šiek tiek sumažino spaudimą perpildytoje ES rinkoje.
Stabilizavosi, bet neatsigauna
AB „Rokiškio sūris", eksportuojančios du trečdalius gaminamos produkcijos, direktoriaus pavaduotojas Dalius Trumpa LŽ sakė dar neįžvelgiantis, kad eksporto rinkos atsigauna, nors jose jau jaučiama parduodamų produktų kiekio ir kainų stabilizacija. „Tačiau pieno gaminių poreikis vis tiek tebėra neaiškus. Šiuo metu dar negalime sudaryti pardavimo kontraktų ilgesniam nei dviejų savaičių laikotarpiui", – kalbėjo D.Trumpa.
Pasak jo, produktų kainos eksporto rinkose jau nekrenta taip smarkiai, kaip krito praėjusį rudenį ir šių metų pradžioje, o kai kurie produktai net brangsta. „Šnekėti apie perspektyvas dar sunku, nes šiuo metu prasideda pieno sezonas – didėja pasiūla, spaudimas rinkose, daugėja gaminamos produkcijos, o tai išbalansuoja esamą padėtį. Mažėjanti produkcijos kaina vietos rinkoje taip pat negerina situacijos", – dėstė D.Trumpa.
Šiuo metu bendrovė eksportuoja į ES, Rusiją, JAV, Indiją, Izraelį. Pasak pašnekovo, pagrindinis įmonės uždavinys – išsilaikyti dabartinėse rinkose, todėl nededama daug pastangų skverbtis į naujas. „Pieno produktų subsidijos labai padėjo palaikyti pardavimo kiekį. Nors įmonė dėl to daugiau pinigų negavo, šis eksporto skatinimas leido išsaugoti eksportuojamų produktų konkurencingumą. Net šiuo metu, kai ES nustatytos subsidijos yra gana mažos", – sakė jis.
Bendrovės „Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas taip pat kalbėjo apie eksporto rinkų stabilizavimąsi, tačiau netvirtino, kad rinkos pradėjo rodyti atsigavimo ženklų. „Paklausa eksporto rinkose vis dar lieka vangi, net ir kritus kainoms. Dėl šios priežasties daugiau produktų stengiamasi parduoti vidaus rinkoje, o tai didina konkurenciją Lietuvoje", – „Agrowill group" apžvalgoje teigė L.Sasnauskas. Jo nuomone, subsidijos palengvina pieno produkcijos eksportuotojų dalią, tačiau kitos šalys tuoj pat pritaiko savo rinkas ginančius mechanizmus ir eksporto subsidijų efektas gerokai sumažėja.
Perdirbs ir eksportuos patys
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis LŽ sakė, kad pieno gamintojai, negalėdami sutarti dėl partneriškų sąlygų su pieno perdirbėjais, gręžiasi į eksporto rinkas, kuriose jiems šiuo metu atsiveria nemenkos galimybes. „Šiandien į gretimą Lenkiją kooperatyvai išveža apie 150 tonų pieno, perspektyvoje – Vokietija. Vienintelė problema – nėra kuo vežti, reikia turėti savo pienvežius. Netgi mąstoma apie pieno konservavimą, kad pieno miltelius būtų galima gabenti dar į tolimesnes rinkas. Taip yra dėl to, jog pieno gamintojai nepasitiki perdirbėjais ir prekybininkais. Nors likusioje ES dalyje situacija panaši, mes jaučiamės diskriminuojami – apie tokias išmokas, kokias už hektarą gauna ūkininkas vokietis ar olandas, galime tik pasvajoti. Juo labiau kad Lietuvos pieno gamintojams tenka vos 25 proc. galutinės pieno produktų kainos", – aiškino J.Vilionis.
Pasak jo, nėra kitos išeities, tik dairytis į kitų šalių rinkas, nes dabartinės pieno supirkimo kainos neatlygina įdedamų pastangų. „Perdirbėjai mus tikina, kad Lietuvos rinkoje pieno yra 50 proc. per daug, tad jį reikia eksportuoti, neva vidinė rinka negali tiek suvartoti. Tačiau patys apie 500 tonų atsiveža iš Latvijos. Todėl ir ieškome galimybių pastatyti pieno perdirbimo įmonę, kurioje gaminami pieno produktai būtų paklausūs eksporto rinkose, o jos savininkai bus patys ūkininkai. Jau sutarta dėl ES lėšų panaudojimo šiam tikslui įgyvendinti", – dėstė J.Vilionis.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje jaučiamas pieno kiekio sumažėjimas – per balandį, palyginti su praėjusiais metais, jis krito 6,4 procento.
Pašnekovo teigimu, Lietuvoje jaučiamas pieno kiekio sumažėjimas – per balandį, palyginti su praėjusiais metais, jis krito 6,4 procento. „Taip pat sumažėjo tiekėjų, pristatančių pieną į supirkimo punktus. Pernai jų buvo daugiau kaip 57 tūkst., o šiuo metu tėra 36 tūkstančiai. Žmonėms neapsimoka užsiimti pieno gamyba. Prekybininkai verčia perdirbėjus piginti savo produkciją, o tie savo ruožtu mažina pieno supirkimo kainas gamintojams. Paprastai tariant, jojama kaimo žmogui ant sprando", – neslėpė emocijų J.Vilionis.
Anot jo, pieno gaminių eksportuotojams produkcijos kainos užsienio rinkose nukrito 10 proc., o pieno supirkimo kainos gamintojams buvo sumažintos apie 60 proc., nors vidaus rinkoje dar nebuvo taip stipriai smukusios.
Naftos įtaka pieno kainai
Kaip pasakojo Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Pieno produktų skyriaus vedėja Lilija Tepelienė, pieno gaminių eksporto kainos šį vasarį, kai buvo pasiektas žemiausias jų lygis, šiek tiek padidėjo ir stabilizavosi, tačiau vis dar yra menkos. „Grietinėlės, lieso pieno miltelių, išrūgų miltelių, laktozės kainos dabar mažesnės net už tas, kurios buvo 2005–2006 metais. Situacijos stabilizavimuisi turėjo įtakos tiek ES, tiek JAV vyriausybės įgyvendinamos rinkos organizavimo priemonės. ES aktyviai vykdo intervencinius pirkimus (supirko 77 tūkst. tonų sviesto ir 161 tūkst. tonų lieso pieno miltelių), moka eksporto subsidijas. JAV yra supirkusios 106 tūkst. tonų lieso pieno miltelių. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės į intervencinius sandėlius pardavė 1128 tonas sviesto, 4184 tonas lieso pieno miltelių", – vardijo L.Tepelienė.
Pasak skyriaus vedėjos, pieno produktų paklausa Artimuosiuose Rytuose, Rusijoje labai priklauso nuo naftos kainų, nes tai, kad jos sumažėjo, itin paveikė šiose šalyse sviesto ir kitų produktų paklausą. Be to, tarptautinę prekybą labai apribojo finansinių išteklių trūkumas.
„Lietuvos pieno perdirbimo įmonės plečia eksportą į NVS, arabų šalis. Artimųjų Rytų ir Persų įlankos valstybės yra vienas perspektyvių regionų Lietuvos verslui ir Lietuvos eksportuotojams", – tvirtino pašnekovė.
Faktai
Žemės ūkio ministerijos LŽ pateiktais duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį pieno produktų eksportuota už 207,8 mln. litų, t. y. 13,2 proc. mažiau nei 2008-ųjų pirmąjį ketvirtį.
Pieno produktų eksporto kainos kovą, palyginti su 2008 metų tuo pačiu mėnesiu, sumažėjo 17 procentų.
2009-ųjų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, daugiau eksportuota sūrių, išrūgų miltelių. Šviežių sūrių eksportas į ES valstybes padidėjo, o į trečiąsias šalis sumažėjo. Brandintų sūrių eksportas padidėjo ir į ES, ir į trečiąsias šalis. Sviesto eksportas sumažėjo tiek į ES, tiek į trečiąsias valstybes. Ypač sumažėjo lieso pieno miltelių eksportas į ES, o eksportas į trečiąsias šalis visiškai sustojo.
Lietuviškų pieno produktų eksporto pokyčiai susiję su pasaulinės rinkos pokyčiais. Okeanijos šalys, JAV siūlo pigesnį sviestą, pieno miltelius. Pasaulinės pieno produktų paklausos sumažėjimas – finansų krizės pasekmė.
Iki 2009 metų gegužės išduota eksporto licencijų, pagal kurias numatoma eksporto kompensacijų suma siekia 7 mln. litų. Balandį įmonėms jau pradėtos mokėti pirmosios subsidijos. Per šį mėnesį iš viso išmokėta 385 tūkst. litų. Prognozuojama (pagal eksporto apimtį ir tendencijas), kad 2009-aisiais pieno perdirbimo įmonėms gali būti išmokėta apie 20 mln. litų eksporto grąžinamųjų išmokų.
