Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Pigaus skolinimosi laikams atėjo pabaiga: kokias pasekmes tai atneš?

Nors per pandemiją Lietuva ir kitos Europos Sąjungos šalys buvo įpratusios skolintis už nulines ar netgi neigiamas palūkanas, panašu, kad pigių pinigų erai atėjo pabaiga. Kylant bazinėms palūkanoms, ekonomistai įspėja, kad skolintis reikėtų nuosaikiau – nors Lietuvos skola ir yra viena mažiausių ES, nereikėtų leisti pinigų pernelyg plačioms ir netaiklioms priemonėms. Kai kurie kalbinti ekspertai čia įžvelgia ir teigiamų pusių – anot jų, brangstant skolinimuisi valdantieji bus priversti priimti labiau pamatuotus sprendimus.
Eurai
Eurai / 123RF.com nuotr.

Kaip rodo puslapio tradingeconomics.com informacija, 10 metų Lietuvos obligacijų pajamingumas siekia 3 proc.

„Iki šiol, pavyzdžiui, 5–7 metų laikotarpiui galėjome skolintis už neigiamas palūkanas, o dabar jos pradėjo augti ir 10 metų palūkanos jau pasiekė 3 procentus. Kai ateis dešimties metų obligacijų išpirkimo laikotarpis, mes turėsime persiskolinti su 3 proc. palūkanomis. Tie 3 proc. reiškia, kad nuo kiekvieno milijono turėsime sumokėti papildomai 30 tūkst. eurų“, – 15min sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Marius Dubnikovas

Finansų ministerija pripažįsta, kad finansų rinkose jau kurį laiką yra padidėjęs kintamumas, taip pat ir obligacijų eurais pelningumai.

„Aukšta infliacija, artėjantis Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas ir geopolitinės rizikos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą lėmė valstybių pelningumo kreivių poslinkį į viršų“, – komentare 15min paaiškino Finansų ministerija.

Ministerija: nenuostabu, kad skolinimosi kaina kyla

Institucija atkreipė dėmesį, kad birželį JAV Federalinis rezervų bankas padidino bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais, o ECB Valdančioji taryba priėmė sprendimą nuo liepos 1 d. nutraukti turto pirkimo programą ir kitame posėdyje didinti bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais.

„Todėl nenuostabu, kad kylant bazinėms palūkanoms didėja skolinimosi kaina ir valstybėms“, – akcentavo Finansų ministerija.

Institucija taip pat sutiko, kad į ekonomiką įliejami gausūs skolinti pinigai gali net tik švelninti infliacijos pasekmes, bet ir didinti ją.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Lietuvos Respublikos finansų ministerija

„Finansuoti svarbias sritis visuomet įmanoma dėl valstybės turimų įvairių skolinimosi priemonių. Didėjant palūkanoms, jis bus brangesnis ir pareikalaus didesnių skolos aptarnavimo išlaidų, todėl svarbu išlaikyti balansą“, – tvirtina ministerija.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė birželio viduryje komentavo, kad „pandemijos metu vykdytas beatodairiškas skolinimasis turi būti apribotas“.

„Matome, kad tas pomėgis išlaidauti darosi šiek tiek nebevaldomas. Norint, kad valstybių skolos ilguoju laikotarpiu nekeltų problemų, turėtume suprasti, kad finansai turi būti valdomi tvariai“, – sakė G.Skaistė, kurią citavo naujienų agentūra „Elta“.

15min paklausė ekspertų, ką augančių palūkanų aplinka reiškia Lietuvai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais