Kaip rodo puslapio tradingeconomics.com informacija, 10 metų Lietuvos obligacijų pajamingumas siekia 3 proc.
„Iki šiol, pavyzdžiui, 5–7 metų laikotarpiui galėjome skolintis už neigiamas palūkanas, o dabar jos pradėjo augti ir 10 metų palūkanos jau pasiekė 3 procentus. Kai ateis dešimties metų obligacijų išpirkimo laikotarpis, mes turėsime persiskolinti su 3 proc. palūkanomis. Tie 3 proc. reiškia, kad nuo kiekvieno milijono turėsime sumokėti papildomai 30 tūkst. eurų“, – 15min sakė finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Finansų ministerija pripažįsta, kad finansų rinkose jau kurį laiką yra padidėjęs kintamumas, taip pat ir obligacijų eurais pelningumai.
„Aukšta infliacija, artėjantis Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikos griežtinimas ir geopolitinės rizikos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą lėmė valstybių pelningumo kreivių poslinkį į viršų“, – komentare 15min paaiškino Finansų ministerija.
Ministerija: nenuostabu, kad skolinimosi kaina kyla
Institucija atkreipė dėmesį, kad birželį JAV Federalinis rezervų bankas padidino bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais, o ECB Valdančioji taryba priėmė sprendimą nuo liepos 1 d. nutraukti turto pirkimo programą ir kitame posėdyje didinti bazines palūkanų normas 25 baziniais punktais.
„Todėl nenuostabu, kad kylant bazinėms palūkanoms didėja skolinimosi kaina ir valstybėms“, – akcentavo Finansų ministerija.
Institucija taip pat sutiko, kad į ekonomiką įliejami gausūs skolinti pinigai gali net tik švelninti infliacijos pasekmes, bet ir didinti ją.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė birželio viduryje komentavo, kad „pandemijos metu vykdytas beatodairiškas skolinimasis turi būti apribotas“.
„Matome, kad tas pomėgis išlaidauti darosi šiek tiek nebevaldomas. Norint, kad valstybių skolos ilguoju laikotarpiu nekeltų problemų, turėtume suprasti, kad finansai turi būti valdomi tvariai“, – sakė G.Skaistė, kurią citavo naujienų agentūra „Elta“.
15min paklausė ekspertų, ką augančių palūkanų aplinka reiškia Lietuvai.